Modernizmas ir etno

Mansardinis netradicinio plano butas sostinės Naujamiesčio rajone – tiek informacijos jau pakanka susidaryti išankstiniam įspūdžiui apie jo savitumą. Lauros Montvilaitės namuose viešinti Viktorija Vitkauskaitė įsitikina, kad nestandartinė erdvė visu žavesiu atsiskleidė sulaukusi nestandartinius sprendimus priimančios šeimininkės.

Juoda, kokybiška, harmoninga: vienų namų istorija

Dizainerė Agnė Stanikūnaitė lengviausių kelių neieško – tai akivaizdu ir žvelgiant į jos kurtą būsto interjerą Vilniuje. Viktorija Vitkauskaitė aiškinasi, kaip netradiciniai sprendimai net komplikuotas erdves paverčia harmoningais namais.

Erdvė menui ir menininkui

Šiuolaikiškos patalpos Vilniaus centre, regis, puikiai tiktų kuriam nors iš modernių biurų. Panašios patirties jos jau yra turėjusios, tačiau šiuo metu erdvės išgyvena meninį renesansą – čia įrengta tapybos studija ir galerija. Po jas dairosi Viktorija Vitkauskaitė.

Kur gera būti: išpuoselėtas namų jaukumas

Kartais iš namų, kuriuose tenka lankytis, geriausiai įsimeni ne atskiras detales, bet juose apėmusį jausmą. Ir sunku išmatuoti, kas jam turi daugiau įtakos – patogus mėlynas fotelis ar ryškiaspalviai keksiukai, įrėmintas atvirukas ar iš patefono sklindanti melodija. Po vienus tokius namus Vilniuje dairosi Viktorija Vitkauskaitė.

Vienuolikmetis, atsparus mados vėjams

Į paauglystę amžiumi įkopusiam interjerui atrodytų natūralu ieškoti naujų drabužių. Vis dėlto viešėdama vilniečių būste Viktorija Vitkauskaitė įsitikina, kad gebėjimas atsispirti vienadieniams mados vėjams leidžia ir prieš daugiau nei dešimtmetį įrengtiems namams neatsilikti nuo laiko pulso.

NeYperkamieji: Vakarų Europos Y kartai namus įsigyti sunkiau nei anksčiau, Lietuvoje situacija priešinga

Vakarų Europoje Y arba Tūkstantmečio karta, gimusi 1981‒1996 m., susiduria su sunkumais įsigydama pirmuosius būstus. Lietuviai turi savų problemų, tačiau, ekspertų teigimu, mūsų laikas skųstis dėl kainų baigėsi.

NEKILNOJAMASIS TURTAS

Vyriausybė siūlo apmokestinti turinčius daugiau nei vieną būstą

Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus turimus būstus. Tuo metu pagrindinis būstas ir sodybos bus apmokestinamos, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą.

Būsto rinka ir Z karta

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios visuomenės dalies gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia vartotojų auditorija.

Būstas jau nebe toks įperkamas

Nors didžiuosiuose Lietuvos miestuose atlyginimai sparčiai kyla, antroje šių metų pusėje gyventojų galimybės įpirkti butus juose sumažėjo. Būsto kainų didėjimas turėjo įtakos ir butų nuomos pajamingumui – jis taip pat mažėjo.

Prieš dešimtmetį pirkti būstai nebeįtinka

Šalyje daugėja gyventojų, kurie „išaugo“ prieš dešimtmetį ar seniau pirktą nuosavą būstą ir yra pasirengę jį pakeisti į geresnės kokybės naujos statybos būstą. Poreikis gyventi kokybiškesniame būste, didelė tokio būsto pasiūla bei optimistiniai gyventojų lūkesčiai dėl ateities yra pagrindiniai faktoriai, šiuo metu lemiantys būsto finansavimo augimą.

IšjudiNTos girnos

Tiek pagal butų kainas, tiek pagal besiskolinančių gyventojų skaičių jau grįžome į 2006-uosius, o Lietuvoje išduotų būsto paskolų vertė viršija bendrą prieš pat krizę išdalytų kreditų sumą. Ar laikas sunerimti?