Būti ir jaustis reikalingiems

Senstanti visuomenė neturėtų būti vertinama kaip prakeiksmas. Tačiau ir iki palaimingos pabaigos dar yra ką nuveikti.

Nacionaliniai lietuvių vartojimo ypatumai

Vieno Lietuvos gyventojo faktinio individualaus vartojimo išlaidos, pašalinus kainų skirtumus, pernai pasiekė 90 proc. ES vidurkio, skelbia statistikos tarnyba „Eurostat". Pagal šį rodiklį, lietuviai aplenkė visas Vidurio ir Rytų Europos šalis, įskaitant Estiją, ir pasivijo Ispaniją. Kaip toks pasiekimas įmanomas, jei atlyginimai ir pensijos Lietuvoje yra mažesni nei daugelyje regiono šalių? Galbūt čia vertėtų prisiminti Aaron Levenstein citatą: „statistika yra kaip bikinis – tai, ką ji atskleidžia, sudomina ir intriguoja, bet tai, ką ji slepia, yra esmė".

Pirmosios rudens kregždės pranašauja naujos recesijos tikimybę

Apie naują ekonomikos nuosmukį nuolat kalbėta nuo prieš dešimtmetį kilusio sunkmečio. Šįkart matoma daugiau nerimauti verčiančių ženklų, tačiau specialistai neprognozuoja, kad pasikartos tuometis krachas.

Ciao, Mario. Bonjour, Christine

Ji vadovavo Prancūzijai per krizę, mėgino įtikinti Graikiją taupyti, o dabar stebi besiniaukiantį euro zonos dangų

Kaip išlyginti pajamų nelygybę?

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti adekvačias priemones perteklinės pajamų nelygybės mažinimui galima tik tinkamai identifikavus jos priežastis. Priešingu atveju galime atsidurti gerais norais grįstame kelyje į pragarą – valstybėje, kurioje pajamos lygesnės, tačiau bendra gerovė žemesnė ir visi gyvena daug skurdžiau.

Kas paguos mokesčių mokėtoją?

Kai tik koks mokesčių mokėtojas pradeda kelti klausimą, kodėl jis tiek daug atiduoda ir tiek mažai gauna, jį užsipuola visi: politikai iš kairės ir dešinės.

Griponomikos kursas

Į klausimą, kiek kainuoja sirgti gripu, dažnai žiūrima gana siaurai. Tai ne tik sauja tablečių.

Bankų tuštėjimo metas: pamažu nyksta skyriai, panašus likimas gali laukti kortelių

Per pastarąjį dešimtmetį finansų paslaugų sektoriuje įvyko nemažai transformacijų, tačiau, panašu, permainų ateityje laukia dar daugiau. Kaip bankai galėtų atrodyti 2029-aisiais?

Pagiriamasis žodis biudžetui

Keletas svarbių žingsnių, kaip padidinti rūpestį viešuoju gėriu

Ekspertai dalija patarimus Panevėžio miestui: nesėdėkite rankų sudėję – ieškokite galimybių

Daugiau iniciatyvos, motyvacijos ir nuoseklumo – tai receptas, kurį Panevėžio miestui siūlo ekonomistai, darbo rinkos ekspertai ir mokslo įstaigų atstovai. Geriausių rezultatų esą galima pasiekti tada, kai bendradarbiaujama. Apie tai Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmas ir žurnalas IQ kvietė diskutuoti forume „Panevėžys 2018: Laikas perjungti aukštesnę pavarą“.

TVARIEJI FINANSAI

Ne tik sau: investicijos kuria ateitį šiandien

Europos Sąjunga (ES) skatina atsakingiau žvelgti į investicijas ir pagalvoti ne tik apie finansinę naudą, bet ir apie poveikį aplinkai. Laura Čiginskaitė su Lietuvoje viešėjusiu „Aviva“ vyriausiuoju analitiku Patricku Arberiu kalbėjosi apie žaliąją ekonomiką.

Kiaurasamčio ekonomika

Prieš dešimtmetį „The Economist“ gana taikliai apibūdino Rusijos ūkį kaip „kiaurasamčio ekonomiką“. Šalyje daug problemų, bet kol naftos kainos aukštos – gyventi galima. Kol į kiaurasamtį vanduo pilamas greičiau, nei iš jo iš išbėga, tol jame yra vandens.

BANKAI

Šaltiniai: „Danske Bank“ greičiausiai trauksis iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialas ketvirtadienį ketina pranešti apie planus pasitraukti iš Lietuvos ir galbūt visų Baltijos šalių, BNS patvirtino du tarpusavyje nesusiję šaltiniai.

Tyliai ir greitai

Keletą tūkstančių metų siekiančią pinigų evoliuciją kriptovaliutos sutraukė į mažiau nei dešimtmetį

Kai netoleruoti šešėlio – per brangu

Atrodo, kad Lietuvoje norima pakeisti kovos su šešėline ekonomika kryptį. Metinėje šešėlinei ekonomikai skirtoje Vyriausybės organizuotoje konferencijoje ministras pirmininkas ir kiti jos dalyviai akcentavo visuomenės švietimą, piliečių sąmoningumo ugdymą ir viešumo svarbą mažinant šį reiškinį Lietuvoje. Iki šiol pagrindinė Vyriausybės darbo kryptis kovojant su šešėliu buvo efektyvesnis pažeidėjų identifikavimas, griežtesnė kontrolė ir baudos. Ar naujoji kryptis gali sumažinti šešėlinę ekonomiką?