BANKAI

SEB pelnas Estijoje pernai išaugo 58 proc.

Švedijos SEB banko padalinys Estijoje pranešė 2019-aisiais uždirbęs 100,4 mln. eurų neaudituoto pelno – 57,6 proc. daugiau negu 2018 metais.

VIEŠIEJI FINANSAI

EBPO atstovas B. Cournède: „Mokesčių vengimui mažinti reikia politinės valios“

Numatomam ūkio lėtėjimui būtina ruoštis šiandien, įsitikinęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Viešosios ekonomikos skyriaus vadovo pavaduotojas Borisas Cournède. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis aiškino, į ką vertėtų atkreipti dėmesį norint ne tik pakeisti mokesčių sistemą, bet padaryti ją palankesnę mokesčių mokėtojams, aplinkai ir ekonomikai.

VALSTYBINIS BANKAS

Dideli norai, mažos galimybės

Nesunku surasti bent keletą priežasčių, kodėl Lietuvoje vis keliama idėja kurti valstybinį komercinį banką ir kodėl tam pritaria ne tik apie finansų sektorių ypatingų žinių neturinti gyventojų dauguma, bet ir dalis politikų, įskaitant prezidentą Gitaną Nausėdą, bei verslininkų.

AUTOMATINIS INVESTAVIMAS

Vertybinių popierių biržose įsigalėjo kompiuteriai, algoritmai ir pasyvusis valdymas

Tokia permaina kelia klausimų apie biržų funkciją, įmonių valdymą ir finansinį stabilumą

Būti ir jaustis reikalingiems

Senstanti visuomenė neturėtų būti vertinama kaip prakeiksmas. Tačiau ir iki palaimingos pabaigos dar yra ką nuveikti.

Nacionaliniai lietuvių vartojimo ypatumai

Vieno Lietuvos gyventojo faktinio individualaus vartojimo išlaidos, pašalinus kainų skirtumus, pernai pasiekė 90 proc. ES vidurkio, skelbia statistikos tarnyba „Eurostat". Pagal šį rodiklį, lietuviai aplenkė visas Vidurio ir Rytų Europos šalis, įskaitant Estiją, ir pasivijo Ispaniją. Kaip toks pasiekimas įmanomas, jei atlyginimai ir pensijos Lietuvoje yra mažesni nei daugelyje regiono šalių? Galbūt čia vertėtų prisiminti Aaron Levenstein citatą: „statistika yra kaip bikinis – tai, ką ji atskleidžia, sudomina ir intriguoja, bet tai, ką ji slepia, yra esmė".

Pirmosios rudens kregždės pranašauja naujos recesijos tikimybę

Apie naują ekonomikos nuosmukį nuolat kalbėta nuo prieš dešimtmetį kilusio sunkmečio. Šįkart matoma daugiau nerimauti verčiančių ženklų, tačiau specialistai neprognozuoja, kad pasikartos tuometis krachas.

Ciao, Mario. Bonjour, Christine

Ji vadovavo Prancūzijai per krizę, mėgino įtikinti Graikiją taupyti, o dabar stebi besiniaukiantį euro zonos dangų

Kaip išlyginti pajamų nelygybę?

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti adekvačias priemones perteklinės pajamų nelygybės mažinimui galima tik tinkamai identifikavus jos priežastis. Priešingu atveju galime atsidurti gerais norais grįstame kelyje į pragarą – valstybėje, kurioje pajamos lygesnės, tačiau bendra gerovė žemesnė ir visi gyvena daug skurdžiau.

Kas paguos mokesčių mokėtoją?

Kai tik koks mokesčių mokėtojas pradeda kelti klausimą, kodėl jis tiek daug atiduoda ir tiek mažai gauna, jį užsipuola visi: politikai iš kairės ir dešinės.

Griponomikos kursas

Į klausimą, kiek kainuoja sirgti gripu, dažnai žiūrima gana siaurai. Tai ne tik sauja tablečių.

Bankų tuštėjimo metas: pamažu nyksta skyriai, panašus likimas gali laukti kortelių

Per pastarąjį dešimtmetį finansų paslaugų sektoriuje įvyko nemažai transformacijų, tačiau, panašu, permainų ateityje laukia dar daugiau. Kaip bankai galėtų atrodyti 2029-aisiais?

Pagiriamasis žodis biudžetui

Keletas svarbių žingsnių, kaip padidinti rūpestį viešuoju gėriu

Ekspertai dalija patarimus Panevėžio miestui: nesėdėkite rankų sudėję – ieškokite galimybių

Daugiau iniciatyvos, motyvacijos ir nuoseklumo – tai receptas, kurį Panevėžio miestui siūlo ekonomistai, darbo rinkos ekspertai ir mokslo įstaigų atstovai. Geriausių rezultatų esą galima pasiekti tada, kai bendradarbiaujama. Apie tai Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmas ir žurnalas IQ kvietė diskutuoti forume „Panevėžys 2018: Laikas perjungti aukštesnę pavarą“.

TVARIEJI FINANSAI

Ne tik sau: investicijos kuria ateitį šiandien

Europos Sąjunga (ES) skatina atsakingiau žvelgti į investicijas ir pagalvoti ne tik apie finansinę naudą, bet ir apie poveikį aplinkai. Laura Čiginskaitė su Lietuvoje viešėjusiu „Aviva“ vyriausiuoju analitiku Patricku Arberiu kalbėjosi apie žaliąją ekonomiką.