Meniu
Prenumerata

trečiadienis, balandžio 16 d.


The Economist
PASAULIS 2022. FINANSAI
Kaldinti greitai ir lėtai: centriniai bankai iš lėto skuba link skaitmeninių pinigų leidybos
Monetų, nukaldintų valdant pirmajam Romos imperatoriui Augustui, averse buvo pavaizduota jo galva, o reverse – inkarą apsivijęs delfinas. Jūrinė emblema atspindėjo mėgstamą imperatoriaus posakį „festina lente“ – „skubėk lėtai“. Trumpai tariant, greičiausias būdas ką nors pasiekti, padaryti tai tinkamai iš pirmo karto.
The Economist
PASAULIS 2022. FINANSAI
Duokš penkis, DeFi: decentralizuoti finansai klesti, bet jiems dar teks surasti savo vietą
Ekonomistai, mokslininkai ir paprasti žmonės įprastai mano, kad realioji ir finansų ekonomikos yra atskiros, bet tam tikrą ryšį turinčios sritys. Tai neoklasikinės ekonomikos mokyklos esminė mintis – klasikinė dichotomija, kuri pinigus laiko tikrąsias veiklas dengiančiu „šydu“. Dirbantys realiojoje ekonomikoje augina kviečius, rašo straipsnius ar stato namus. Šalia viso to finansininkai tiesiog perskirsto pinigus. Geriausiu atveju finansavimas įgalina realią veiklą, kuri kitaip negalėtų vykti. Tai akivaizdu, kai suteikiama paskola startuoliui ar išleistomis obligacijomis finansuojamos naujos gamyklos statyboms. Bet tas pats dažnai galioja ir sudėtingesnių finansinių priemonių, pavyzdžiui, biržos sandorių ar išvestinių priemonių, atveju. Šioje srityje 2022-aisiais pamatysime įdomių inovacijų.
The Economist
PASAULIS 2022. FINANSAI
Nelaimės signalas: apie įmonių bankrotus 2022 m.
Bendrovių bankrotai bus reti, bet kreditavimui griežtėjant „šiukšlinių“ obligacijų greitai padaugės Rizikingos skolos rinkoje netrūksta eufemizmų. Obligacijos, kurias išleido bendrovės su
Aktualijos
FINANSAI
2021 metų biudžetą pasirašęs G. Nausėda: laikinos pagalbos priemonės negali tapti nuolatinėmis išlaidomis
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė Seimo priimtą 2021 metų biudžetą, jame numatomas 7 proc. bendrojo vidaus produkto valdžios sektoriaus deficitas.
Aktualijos
DISKUSIJA
Pirmasis 2021-ųjų biudžeto svarstymas: valdantieji vardija trūkumus
Seimas antradienį anksčiau numatyto laiko pradėjęs diskusijas dėl 2021 metų valstybės biudžeto, projektą, kuri parengė kadenciją baigianti „valstiečio“ Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, per valandą apsvarstė ir atidavė jį vertinti Ingridos Šimonytės Ministrų kabinetui.   
Aktualijos
PARTIJŲ FINANSAVIMAS
Norėdamos prieiti prie valdžios mažosios partijos turi sulaužyti paramos ciklą
Partijų finansavimas Lietuvoje griežtai reglamentuotas, tačiau skaidrumo turėjusi suteikti sistema turi akivaizdžių trūkumų
Finansai ir investavimas
EKONOMIKOS APŽVALGA
Prieš koronaviruso krizę gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis
Gyventojų pajamos iki koronaviruso protrūkio augo sparčiau nei įsipareigojimai, mažėjo paskoloms grąžinti skiriama pajamų dalis, gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis, rodo naujausia Lietuvos banko Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalga.
IQ Tema
DVIEJŲ KRIZIŲ PALYGINIMAS
Krizės tada ir po 12 metų: pamoka buvo gera, bet patirtis menkai tepadės
Krizė vėl užklupo netikėtai ir šįsyk būtų galima rasti daugiau pasiteisinimų. Tačiau reikėtų ieškoti ne jų, o sprendimų.
Finansai ir investavimas
FINANSINĖS TECHNOLOGIJOS
„Revolut Bank“ oficialiai pradeda veiklą Lietuvoje
Specializuoto banko licenciją turintis „Revolut Bank“ pirmadienį oficialiai pradeda veiklą Lietuvoje. Nuo šiol daugiau kaip 300 tūkst. „Revolut“ klientų šalyje
The Economist
NAMAS, KURĮ PASTATĖ JAMIE
Ar Jamie Dimono darbas bendrovėje „JPMorgan Chase“ baigtas?
Antrą kartą rimtai sušlubavus sveikatai, labai aktualus įpėdinio kausimas
Verslas
EKONOMIKOS NUOSMUKIS
Lietuvos ekonomika gali smukti daugiau, nei bankai pasiruošę atlaikyti
Lietuvos bankai, pernai uždirbę daugiau kaip 330 mln. eurų grynojo pelno, turi pakankamai kapitalo ir turėtų atlaikyti dėl koronaviruso krizės gresiantį ekonomikos nuosmukį – jis pagal bazinį scenarijų šiemet gali siekti 11,4 proc., teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Pasak jo, bankų kapitalo pakankamumo rodiklis pernai padidėjo 1,3  procentinio punkto ir metų pabaigoje siekė 19,9 proc., todėl net jei bankai šiemet patirtų apie 1,2 mlrd. eurų nuostolių (2009 metais – 1,1 mlrd. eurų), šį rodiklį jie toliau vykdytų. „Bankų likvidumo problemos per visą sistemą nėra, pagrindininis likvidumo šaltinis yra indėliai, tuo metu priklausomybė nuo didžiuosius bankus valdančių užsienio bankų yra stipriai sumažėjusi“, – ketvirtadienį internetinėje spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas. Jo teigimu, pasitvirtintinus baziniam scenarijui, bankų paskolų portfelio nuostolingumas siektų 6,6 proc., maždaug 80 proc. nuostolių būtų patirta iš verslo paskolų, o jų veiklos pajamos sumažėtų maždaug 36 procentais. Bankų kapitalo pakankamo rodiklis sumažėtų 8,5 proc. punkto, tačiau vis dar viršytų 8 proc. minimalų reikalavimą. "Be abejo, mažesniems rinkos dalyviams būtų sunkiau, bet mūsų vertinimu turėtų įvykti atlaikymas, (...) visi turėtų būti išnirę virš vandens. (...) Pagaliau ir pasiruošimas yra visai kitoks, nei buvo 2008 ar 2009 metais", - sakė V. Vasiliauskas. Lietuvos bankų turtas pernai padidėjo 7,2 proc. ir metų pabaigoje siekė 30,7 mlrd. eurų, tai lėmė paskolų portfelio augimas, kuris metų pabaigoje siekė 20,5 mlrd. eurų, arba 0,6 proc. daugiau nei prieš metus. Pasak V. Vasiliausko, įmonių skolinimasis pernai mažėjo, tuo metu namų ūkių – išliko aktyvus, visų pirma būsto paskolų segmente. Bankuose laikomų indėlių portfelis pernai išaugo 12,1 proc. iki 25 mlrd. eurų, 80 proc. jų yra einamieji indėliai. Pernai didėjo indėliai tiek įmonių, tiek gyventojų sąskaitose. Bankų įsipareigojimai kitoms kredito įstaigos 2019-ųjų pabaigoje sudarė kiek daugiau nei 5 proc. visų įsipareigojimų. Bankai pernai uždirbo 332,7 mln. eurų grynojo pelno – 6,5 proc. mažiau nei 2018 metais, kai jis siekė 357,9 mln. eurų. Pernai pelningai dirbo devyni bankai, šeši bankai metus baigė nuostolingai.  „Mes esame primygtinai rekomendavę atlaisvindami anticiklinį kapitalo rezervą, kad bankų pelnai pirmiausiai turėtų būti skiriami kapitalo bazės stiprinimui. Tai reiškia, kad kai kurie bankai turėtų koreguoti ikivirusinius dividendų išmokėjimo planus, kai kurie rinkos dalyviai, pavyzdžiui „Swedbank“, jau pasiskelbė, kad taip ir darys“, – sakė V. Vasiliauskas. „Tikimės, kad ir kiti rinkos žaidėjai atitinkamai laikysis mūsų rekomendacijos“,  – pridūrė jis.
Aktualijos
FINANSAI
Vyriausybės ekonomikos skatinimo planas: suteiks lengvatas, didins skolinimosi limitą
Vyriausybė pirmadienį iš esmės patvirtino dėl koronaviruso nukentėjusios ekonomikos skatinimo planą. Jame numatoma, kad valstybė solidariai padės darbdaviams išsaugoti darbo vietas bei suteiks mokestines lengvatas verslui.
Aktualijos
ES BIUDŽETAS
Gyventojų mažėjimo kamuojamai Lietuvai siūloma kompensacija ES biudžete
Artėjant lemiamoms deryboms dėl būsimo Europos Sąjungos (ES) biudžeto, Briuselis pažadėjo skirstydamas lėšas atsižvelgti į Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimą, tačiau kol kas lieka neaišku, kiek tai leistų sušvelninti drastišką europinės paramos apkarpymą.
IQ Tema
FINANSINĖS TECHNOLOGIJOS
L. Moyle: „Vyresnės kartos lojalumą bankai galėtų išnaudoti diegdami fintecho sprendimus“
Augantis finansinių technologijų verslas turėtų liautis ignoruoti vyresnius vartotojus, mano fintecho ekspertė Lisa Moyle. Senjorus į šį sektorių įtraukti siekianti Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „FinTech Inn“ pranešėja IQ apžvalgininkui Gyčiui Kapsevičiui sakė, kad jų turimas turtas galiausiai turėtų atvilioti ir jiems pritaikytas technologijas.
ŽYMA
FINANSAI