IQ.LT

Meniu

antradienis, liepos 1 d.

Kaip šventę švęsime?

Kitų šalių patirtis ir tarptautinių institucijų rekomendacijos liko neišgirstos – nuo kitų metų kaupimas senatvei tampa kiekvieno asmeninis reikalas, o daugelis gyventojų netrukus turės priimti sprendimą, kaip elgtis su savo santaupomis.

Trumpo Amerika: strateginis chaosas ar desperatiškas bandymas sugrąžinti praeitį?

Kai žurnalistai anksčiau šaipėsi iš JAV prekybos politikos vadindami ją „TACO“ – Trump Always Chickens Out („Trampas visada išsigąsta“), pasaulis juokėsi. Chaotiškas grasinimų kaitaliojimas, staigūs apsisukimai ir neprognozuojamas elgesys atrodė tarsi chaosas. Vašingtonas tvirtino, kad tai apskaičiuota derybų strategija, kuria siekiama įgyti derybinį pranašumą, tačiau daugeliui stebėtojų tai atrodė labiau kaip disfunkcija nei strategija.

Baltijos šalių ekonomikos: Lietuva išlaiko lyderės poziciją

Įpusėjant 2025 metams, vis aiškiau matyti, kaip šiemet vystosi Baltijos šalių ekonomikos ir kuri iš jų pasižymi stipriausiu ekonomikos ciklu. Naujausi duomenys bei išankstiniai makro rodikliai rodo, kad Lietuvos ekonomika regione ir toliau išlaiko lyderystę tarp Baltijos šalių. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuva buvo vienintelė Baltijos šalis, kurioje užfiksuotas BVP augimas, tuo metu, kai Latvijos ir Estijos ekonomikos toliau traukėsi.

Kai korupcija traukiasi, mažėja ilgos paslaugų eilės

Ekonomisto akimis korupcija iškreipia racionalius ekonominius sprendimus ir sujaukia efektyvų resursų paskirstymą. Tai reiškinys, kai viešąją galią turintys subjektai siekia asmeninės ar grupinės naudos mainais už sprendimus, prieštaraujančius visuomenės ekonominiam efektyvumui ir gerovei.

Neegzistuojančios problemos sprendimas

Po darbo dažnai užsuku į vieną mėgstamų barų Islandijos gatvėje. Mėgaujuosi atmosfera, aptarnavimu, maistu. Galėčiau eiti į bet kurią kitą vietą Vilniuje, bet renkuosi tą pačią. Savarankiškai, be trečiosios šalies įsikišimo. Vieną tų dažnų vakarų susimąsčiau, kas būtų, jei apie mano ir baro santykį imtume mąstyti taip, kaip apie pasaulinę prekybą mąsto JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir muitų šalininkai.

Būsto rinka vystosi subalansuotai, bet ar ilgam?

Nekilnojamasis turtas kaip krepšinis – tema, kuriai abejingas retas lietuvis. Tai neturėtų stebinti, nes Lietuva – viena pirmaujančių ES šalių pagal gyventojų, gyvenančiųjų nuosavame būste, rodiklį. Eurostat duomenimis, 2024 m. Lietuvoje net 88,6 proc. visų vyresnių nei 18 metų gyventojų buvo būsto savininkai. Pagal šį rodiklį mus lenkia tik Rumunija, kur savininkų dalis populiacijoje siekė net 94,4 proc., Slovakija (94,1 proc.), Kroatija (92,3) ir Vengrija (92,2 proc.). Vidutiniškai ES nuosavame būste gyvena 75 proc. gyventojų. Priešingame ES rikiuotės gale rikiuojasi Vokietija, kurioje nuosavą būstą turi 52,7 proc. gyventojų, Danija (60,5 proc.), Austrija (62,4 proc.), ir Prancūzija (66,5 proc.).

Lietuvos IRT sektoriuje mažėja moterų, o šalies BVP – milijardų

Birželio 23-ąją pasaulyje bus minima Tarptautinė moterų inžinerijoje diena, tačiau Lietuvoje šią dieną kaip savo profesinę šventę minės tik nedidelė dalis darbuotojų. Ne dėl to, kad šalyje trūktų moterų, o todėl, kad istoriškai ir taip nepakankamas jų skaičius technologijų sektoriuje, pastaraisiais metais dar labiau sumenko.

Dirbtinis intelektas paliks vadovus be darbo? Taip, jei esi vadovėlinis vadovas

Technologijų įmonės neieško efektyvumo – jos jo godžiai trokšta, ir jei dėl to reikia atsisveikinti su vadovais, kodėl gi ne? Prieš daugiau nei dvidešimt metų „Google“ ėmėsi tokio eksperimento – verslą vystyti be tradicinių vadovų. Eksperimentas – drąsus, bet turėjo baigtis, nes kai kurias funkcijas, sritis kol kas sunku patikėti automatizacijai ar pačioms komandoms.

Naujieji hipiai prieš naujus mokesčius

Balandžio 27-ąją Katedros aikštėje vykęs mitingas prieš nekilnojamojo turto (NT) mokestį pirmiausia yra aktualus labai konkretaus politinio sprendimo kontekste, tačiau kartu iliustruoja ir gilesnį susipriešinimą Lietuvos politinėje sistemoje – vis grįžta klausimas dėl to, kas yra normalu, o kas ne.

Ar JAV ekonomika pakels importo muitų naštą?

Nuo šio dešimtmečio pradžios JAV ekonomika paaugo 12 procentų, palyginimui – euro zonos ekonomikos augimas buvo perpus lėtesnis, o Vokietijos BVP per šį penkmetį visai nepadidėjo. Kaip JAV paveiks iš esmės besikeičianti jos užsienio prekybos politika ir ar jos ekonomikai pavyks išsaugoti savo išskirtinumą?

Palūkanos – naujoji ekonomikos jėga: kaip investicijos neša naudą žmonėms ir valstybei

Lietuvoje vis aktyvėjant diskusijoms apie mokesčių didinimą bei būtinybę rasti papildomų šaltinių gynybos išlaidoms padengti, finansų rinkos tyliai, bet nuosekliai formuoja naują ekonomikos stuburą. Per ne pilną 2025 metų pirmąjį pusmetį „Artea“ banko klientai gavo daugiau nei 13,5 mln. eurų palūkanų pajamų už turimas obligacijas – beveik trečdaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o per visus 2024 metus ši suma viršijo 29 mln. eurų.

Patarimai stojantiems: ar dar verta studijuoti „klasikines“ specialybes, pavyzdžiui, ekonomiką ar teisę?

Vos prieš kelias savaites paskelbtoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje „Ką mokytojai turėtų mokyti, o studentai – išmokti galingo dirbtinio intelekto ateityje?“ (angl. „What Should Teachers Teach and Students Learn in a Future of Powerful AI?“) nagrinėja, kaip dirbtinio intelekto (DI) pažanga turėtų keisti ne tik ugdymo turinį, bet ir visą švietimo sistemą.

Kriptoturto reguliavimas ir mokesčiai

Kriptoturtas yra specifinė vis labiau populiarėjanti turto rūšis, iš kurios vis daugiau investuotojų bando gauti tam tikrą grąžą.

Nafta brangsta: Izraelio-Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis

Izraelis, surengė keliasdešimt oro smūgių ataką prieš Iraną, kuri gali įstumti Artimuosius Rytus į naują karą. Plataus masto atakos taikiniais tapo Irano branduolinė programa, kariniai objektai, buvo nužudyti keli aukščiausio rango vado pareigas ėję Irano karininkai. Ši nauja geopolitinė eskalacija įplieskia dar vieną neapibrėžtumo židinį geoekonominiame žemėlapyje dėl reikšmingo Irano vaidmens tiek naftos gavybos rinkoje, tiek šios žaliavos logistikoje.

Birželio 30-oji – lemiama data mokesčių reformai: kas laukia, jei sprendimai vėluos?

Lietuvoje diskusijos dėl mokesčių reformos įgauna naują pagreitį – pagal galiojantį Mokesčių administravimo įstatymą, pokyčiai turi būti priimti iki birželio 30 d., kad galėtų įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d. Praleidus šį terminą, mokesčių reforma galės būti priimta tik kartu su 2026-2028 m. biudžetu šių metų gale, o tai reiškia ne tik techninį Vyriausybės programos darbų vėlavimą, bet ir galimą neapibrėžtumą verslui bei gyventojams, nes metų gale priimti sprendimai įsigaliotų per labai trumpą laiką.

ŽYMA
KOMENTARAS