KOMENTARAS

Lojalumas žlugo: 2026 m. pirkėjas negailestingas

2026-ieji žymi lūžio tašką prekybos ir paslaugų sektoriuje. Spartus gyvenimo tempas ir technologinis šuolis suformavo naują pirkėjo portretą. Šiandienos vartotojas yra ne tik reiklus, bet ir giliai sąmoningas. Jis nebeperka „daiktų“, jis investuoja į vertę, pasitikėjimą ir individualią patirtį.

KOMENTARAS

Tikrasis startuolių poveikis Lietuvai – 4,5 mlrd. eurų per metus

Asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenimis, šalies startuolių sukuriama ekonominė vertė Lietuvoje siekia iki 4,5 mlrd. eurų per metus. Toks indėlis, atitinkantis penktadalį viso pernai metų šalies biudžeto pajamų, reiškia viena – technologijų sektorius nebėra nišinė ar tik perspektyvi ateities sritis, bet vienas stipriausių šalies ekonomikos variklių jau dabar. Todėl, augant išlaidoms šalies gynybos ir socialinių poreikių finansavimui, šio sektoriaus plėtra turėtų tapti nacionaliniu prioritetu.

KOMENTARAS

Kodėl degalinių kainos beveik visada baigiasi 9?

Jeigu šiandien pažvelgėte į degalinės švieslentę, greičiausiai matėte kainą su devynetu gale – 1,399, 1,549 ar 1,599 eurų už litrą. Apvalių skaičių, tokių kaip 1,60 ar 1,70, beveik nėra.

KOMENTARAS

Euro zonos infliacija ir EURIBOR: ko tikėtis artimiausiu metu?

Europos Centrinis Bankas (ECB), priimdamas sprendimus dėl bazinių palūkanų dydžių euro zonoje, itin didelį dėmesį skiria euro zonos infliacijos rodikliams – tiek jų raidai, tiek trumpalaikėms prognozėms, kurios leidžia numatyti kokia bus infliacija artimoje perspektyvoje. Tad kaipgi keisis euro zonos infliacija artimiausiais mėnesiais?

KOMENTARAS

Ilgaamžiškumo spąstai: gyvensime ilgiau, bet ar turėsime iš ko?

Lietuvių gyvenimo trukmė auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje – naujausiais „Eurostat“ duomenimis, vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje jau siekia apie 77,6 metų. Gyventojai vis daugiau dėmesio ir lėšų skiria sveikai mitybai, sportui, sveikatinimo paslaugoms. Tačiau susidaro paradoksali situacija – vis daugiau investuojama į gyvenimo trukmę, pamirštant, kad ilgesniam gyvenimui prireiks ir daugiau finansinių išteklių.

KOMENTARAS

2026-ųjų pilietiškumo egzaminas

2025 m. Lietuvai buvo svarbūs ne tik geopolitiniais sprendimais. Vidaus politikoje lūžo pažadai, triukšme reikėjo ieškoti esmės, nepasiduoti vedžiojimui už nosies, patiems sekti, vertinti, analizuoti. Šie metai kitokie nebus. Gynybos išlaidų didinimas, mokesčių ir pensijų reformos – svarbiausi įvykiai, ištikę šalies ekonomiką 2025-aisiais. Ką verta sekti, kad laiku įžvelgtume esmines ekonomikos tendencijas?

KOMENTARAS

II pakopos pensijų fondai: ką parodė pirmasis mėnuo po „lango“ atvėrimo

Pirmasis mėnuo po II pakopos pensijų fondų „lango“ atvėrimo atskleidė, kaip žmonės reaguoja į realų pasirinkimą: vieni sprendimus priėmė greitai, kiti pasirinko palaukti, o dar kiti tik pradėjo rimčiau domėtis savo pensijų fonduose sukauptais pinigais.

KOMENTARAS

Taivanui laikas tesėti savo pažadus Lietuvai

Taivanas savo finansiniais pažadais parodė, kad Lietuvos diplomatinė parama yra svarbi. Lietuvai laikas parodyti, kad žadėtos investicijos mūsų šalies ekonomikai yra ne mažiau svarbios.

KOMENTARAS

Elektromobilių rinka auga, o dyzelis traukiasi į paraštes

Lietuva pastaraisiais metais vis dažniau nustebina ne tik ekonomikos augimo tempais, bet ir tuo, kaip greitai keičiasi mūsų kasdieniai įpročiai. Vienas ryškiausių pavyzdžių – elektromobilių rinka. 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyti 3150 nauji elektromobiliai – gerokai daugiau nei 2024 metais (1,779 tūkst.) ir daugiau nei Latvijoje (1,502 tūkst.) bei Estijoje (687).

KOMENTARAS

ES Kibernetinio atsparumo aktas: ką svarbu žinoti gamybos įmonėms

Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje vis daugiau dėmesio skiriama kibernetinio saugumo reguliavimui. Nuo 2026 m. rugsėjo 11 d. pradės galioti dalis Kibernetinio atsparumo akto (angl. Cyber Resilience Act, CRA) nuostatų, kurios iš esmės išplečia skaitmeninių produktų gamintojų atsakomybę. Šie pokyčiai neišvengiamai paveiks ne tik pačius gamintojus, bet ir produktų naudotojus. Tai ypač aktualu gamybos įmonėms, kurių veikloje šiandien naudojama daugybė skaitmenizuotų ir automatizuotų sprendimų. Tam, kad gamybos procesai ir ateityje vyktų sklandžiai, reguliavimo pokyčiams būtina ruoštis iš anksto.

KOMENTARAS

Ne nostalgija, o ekonomika: kodėl regionams reikia gyvų bankų?

Kai pirmą kartą atvykau dirbti į Lietuvą, man reikėjo atsidaryti vietinę banko sąskaitą. Mano biuras buvo Vilniaus senamiestyje, o kadangi banko skyrių galėjau aplankyti tik per pietų pertrauką, pasirinkimas buvo paprastas – tas bankas, kuris dar turėjo skyrių netoliese. Vėliau atėjo COVID-19, kasdienė bankininkystė dar sparčiau persikėlė į internetą, o bankai ėmė dar labiau mažinti išlaidas. Skyrių tinklai traukėsi. Jei gyveni priemiestyje ar mažesniame mieste, šiandien dažnai tenka planuoti kelionę į didmiestį vien tam, kad galėtum gyvai išspręsti vieną ar kitą klausimą.

KOMENTARAS

Pabandykime kalbėti ir galvoti vienu metu

Neįsivaizduoju, kas turėtų nutikti ir į ką Europoje reikėtų kreiptis, norint išgirsti nors vieną sakinį su realiu, aktualiu turiniu politinės krizės kontekste. Paklausta, ar Grenlandijos atveju galiotų ES sutarties straipsnis, apibrėžiantis pagalbą agresijos atveju, Ursula von der Leyen pasiūlė tokią citatą: „Yra daugybė spekuliacijų apie tai, kas turėtų būti daroma, kas galėtų būti daroma, kas galimai bus daroma.“ Gal reikėtų pabandyti ją išjungti ir iš naujo įjungti? Kartais suveikia.

KOMENTARAS

Diskusija dėl mažųjų bendrijų formos likimo: ar mokestinė reforma keičia verslo pasirinkimus iš esmės?

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje suaktyvėjo diskusijos apie verslo formų įvairovę Lietuvoje ir galimus jos pokyčius. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ketinimas svarstyti mažųjų bendrijų (MB) atsisakymą atkreipė dėmesį ne tik dėl pačios idėjos, bet ir dėl argumentų, kuriais ji grindžiama – teigiama, kad skirtingos verslo formos sudaro prielaidas mokestiniams skirtumams ir piktnaudžiavimui, o jų sumažinimas esą supaprastintų sistemą.

KOMENTARAS

Lietuvos aplinkosaugos politikoje daugiau Rusijos, nei Europos

Lietuvos institucijos jau daugiau nei 35 metus formuoja europinę aplinkosaugos politiką. Tačiau joje europinio turinio vis dar beveik neturime, užtat sklidina „rusiško“ kvapo.