Miunhauzeno skaičiai, trilema ir sindromas

„Lietuva – tai šalis, kurioje skatinamas žmonių kūrybiškumas, saviraiška ir kurios gerovę kuria atsakingi, kūrybingi ir atviri žmonės“. „Vaizduotė, kūrybiškumas ir kritinis mąstymas vertinami kaip svarbūs šalies ištekliai ir yra ugdomi nuo mažens visą gyvenimą“. „Lietuvai reikia piliečių, kūrybingų asmenybių, nebijančių suklysti ir pripažinti savo klaidų“.

Nieko neasmeniško

Metų knygos rinkimai šiemet sukėlė didžiausią triukšmą per visą savo istoriją. Paskelbus atrinktuosius knygų penketukus, skaitytojai pašėlo ir užvertė savo socialinių tinklų paskyras bei rinkimų komisijos narius vienu vieninteliu klausimu – „o kur Kristina Sabaliauskaitė?“.

Vertėja N. Devidzė: „Kovoti su žodžiais yra labai įdomu“

Spalio 3-iąją lietuvių literatūros vertėjai į kartvelų kalbą Nanai Devidzei įteikta Šv. Jeronimo premija. Prieš šį įvykį su laureate Viktorija Vitkauskaitė kalbėjosi apie didžiausius profesijos iššūkius ir iš tėvo paveldėtą meilę Lietuvai.

Paraštės. DUK rašytojams

Nori to rašytojas ar ne, bet, pasirodžius naujai jo knygai ar paskyrus jam kokią premiją, jis kuriam laikui tampa viešu asmeniu.

Knygos. Vis daugiau šviesos

Labai džiugu, kad pasirodė ši Alvydo Šlepiko poezijos rinktinė, trumpesnę atmintį turinčiam skaitytojui priminusi, jog autorius – ne tik prozininkas, o ir vienas geriausių šiuolaikinių lietuvių poetų.

Paraštės. Kam reikalingos rašytojų sąjungos?

Svarstydamas, apie ką šį kartą parašyti, prisiminiau, kad rašau Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo išvakarėse.

Knygos. Kai žinai, kada mirsi

Antrasis jaunos rašytojos Chloe Benjamin romanas pernai mirgėjo visuose įmanomuose geriausių knygų sąrašuose ir dešimtukuose. Kuo jis skaitytojams ir kritikams pasirodė toks patrauklus?

R. Menasse: „Skaitantys pasaulinę literatūrą yra pasaulio piliečiai“

Briuselio institucijų kasdienybę romane „Sostinė“ Robertas Menasse piešia šmaikščiai ir ironiškai. Bet pats yra absoliutus vieningos ES šalininkas, didžiausia mūsų dienų rykšte laikantis nacionalizmą. Su rašytoju IQ kultūros redaktorė Viktorija Vitkauskaitė kalbėjosi apie tapatybę, literatūrą ir Aušvicą.

Knygos. Indonezijos vaiduokliai

Prisipažinsiu, kad „Grožis lyg žaizda“ buvo viena laukiamiausių metų knygų. Iš jos tikėjausi ir magijos, ir egzotikos, ir rimtų temų, ir literatūrinės beprotybės. Gavau visko su kaupu.

Knygos. Priešingybė mirusiajam Vilniui

Dariaus Pocevičiaus „Vilniaus reliktai, 1944–1990, I dalis“ – ilgai laukta knyga, labai populiarių „100 istorinių Vilniaus reliktų“ tęsinys. Manau, apie sovietmetį pasakojanti knyga sulauks tokios pat sėkmės. Ir turbūt nemažai kontroversiškų atsiliepimų.

Paraštės. Vėlyvasis rašytojų žydėjimas

„Yra kažkas labai klaidinančio literatūros kultūroje, kuri kalba apie ketvirtąją dešimtį peržengusius autorius ir vadina juos „pradedančiaisiais“ arba „daug žadančiais“, kai iš tikrųjų jie jau pasiekė savo kūrybos viršūnę“, – sako Nobelio premijos laureatas Kazuo Ishiguro.

Paraštės. Kodėl rašytojai vis dėlto dirba rašytojais

„Na, kaip kūrybėlė? Kaip posmuojasi?“ – kartais pajuokaujam susitikę su kokiu bičiuliu rašytoju. Šiuos klausimus teko nugirsti viename skaitymų iš asmens, kuris rašytojo darbą turbūt suvokia kaip aikštingą įgeidį, tinginystę ar tiesiog keistuoliams skirtą hobį. Deja, ar laimei (priklauso nuo to, ar pats rašytojas savo profesiją suvokia kaip aukojimąsi), yra ne visai taip.

Paraštės. Sugedęs telefonas tarp Baltijos šalių

Baltijos jūra – didelė, šalių prie jos – daug, bet mūsų sąmonėje yra tik trys Baltijos šalys: Lietuva, Latvija ir Estija.

Nesitikėkite atsikratyti knygų

Šiuo Umberto Eco knygos pavadinimu galima reziumuoti ir pirmuosius Londono knygų mugės, kurioje neseniai ypatingosios viešnios teisėmis dalyvavo Lietuva, rezultatus. Beliktų pridurti: „Bet likite budrūs“.

Paraštės. Kaip nepasiduoti skaitymo karštinei

Būna metuose savaičių ir mėnesių, kai pasijunti skęstąs po neperskaitytų, bet būtinų dėl vienos ar kitos priežasties perskaityti knygų tvanu.