KOMENTARAS

Dovanos į kairę ir į dešinę

Posakis „rinkimų laukiu labiau nei Kalėdų“ ne iš piršto laužtas. Juk dovanos – nepalyginamai didesnės nei tos, kurias paprastai randame po egle. Ne puodelius ir kojines ar saldainių dėžutes šiais metais žadėjo ir į spalį vykusius rinkimus išsiruošusios politinės partijos. Į spalvotą, švelniai šiugždantį popierių jos supakavo didesnes viešąsias išlaidas ir mokesčių lengvatas, rausvais kaspinais aprišo valstybinio komercinio banko ir universalių bazinių pajamų idėjas. Tad ar tikrai Kalėdos – laukiamiausia metų šventė?

KOMENTARAS

Koreguojant kitų metų biudžeto projektą svarbu didinti paskatas žmonėms dirbti

Su kitų metų valstybės biudžetu priimami sprendimai turėtų skatinti žmones aktyviai įsitraukti į darbo rinką. Visgi socialines išmokas kitąmet siūloma labai sparčiai, net 26 proc. Turint galvoje tai, kad prognozuojama 2,5 proc. metinė infliacija, išmokų augimas ją viršytų 10 kartų.

KOMENTARAS

Autografas, kurio neprašėme

Jei piniginėje turite kelis grynųjų pinigų banknotus, išsitraukite juos ir žvilgtelėkite į kairįjį kamputį viršuje. Kieno parašą ten matote? Jei banknotas kiek senesnis – Mario Draghi, jei naujesnis – Christine Lagarde. Europos Centrinio Banko (ECB) vadovo parašas ant kiekvienos euro kupiūros ten yra ne veltui. Tai reiškia, jog centrinis bankas savo vardu prisiima įsipareigojimą, kad ant šio lapelio užrašyta vertė bus garantuojama.

KOMENTARAS

Amerikiečių pavyzdys, kuriuo sekti nereikėtų

Keturi iš penkių amerikiečių gyvena prasiskolinę – beveik visas jų sukauptas turtas yra įkeistas bankui, o vidutinė amerikiečio namų ūkio skola siekia arti 245 tūkst. JAV dolerių, kaip rodo finansinių paslaugų bendrovės „Northwestern Mutual“ duomenys. Be būsto paskolų, daugiausia skolinamasi greitai poreikiams patenkinti, naudojantis kredito kortelėmis. Itin dažnai jos skiriamos įsigyti tokioms prekėms ir paslaugoms, kurioms einamųjų lėšų nebepakanka, pavyzdžiui, buitiniams prietaisams ar vakarienėms restorane. Visa tai lemia, kad vidutiniškai bent trečdalį kasmėnesinių pajamų amerikietis skiria savo skolai ir palūkanoms padengti, o žmonių, abejojančių, ar tai padaryti galės ateityje, smarkiai daugėja.

KOMENTARAS

Pinigų kiekis euro zonoje vėl ėmė augti

Dvejus metus nuosekliai mažėjęs, euro zonos apyvartoje esantis pinigų kiekis antrąjį šių metų ketvirtį neženkliai padidėjo. Tai rodo, kad Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos griežtinimas savo darbą jau padarė ir dėl to infliacija slops kur kas lėčiau, nei iki šiol. Tą patvirtina ir išankstiniai liepos mėnesio kainų augimo rodikliai – nors fiksuota mėnesio defliacija, metinis infliacijos tempas šiek tiek ūgtelėjo.

KOMENTARAS

Nedarbo draudimas – sūris pelėkautuose

Nors Lietuvos ekonomika auga, bedarbių šalyje daugėja. Nenuostabu, nes esame vienintelė šalis Europoje, kurioje, bedarbiui pradėjus dirbti, realios jo pajamos gali ne paaugti, bet sumažėti. Taip nedarbo ir kitos socialinės išmokos virsta tarsi sūriu pelėkautuose.

KOMENTARAS

Pinigai? Visiems? Nemokamai?

Galima suprasti, kodėl universalios bazinės pajamos (UBP) yra tokia populiari idėja. Tai – pasiūlymas kiekvienam reguliariai mokėti fiksuotą pinigų sumą be papildomų sąlygų. Idėjos palaikytojų teigimu, UBP panaikintų skurdą, gelbėtų nuo pervargimo darbe, skatintų kurti naujus verslus ir išlaisvintų kūrybines galias. Galų gale išgelbėtų planetą nuo pražūties – jei žmonės mažiau dirbs, mažiau gamins, o jei mažiau gamins, mažiau terš.

KOMENTARAS

Apie laikinumo pažadą valdžios iniciatyvose – ne tik dėl solidarumo mokesčio

Jeigu politikai laikytųsi savo duotų pažadų, bankams laikinai įvestas „solidarumo“ įnašas nustotų galioti kitų metų birželį. Tačiau diskusijos apie šio mokesčio pratęsimą dar nėra uždarytos, o opoziciniai parlamentarai jau ėmėsi iniciatyvos šį mokestį palikti visam laikui. Net ir tuo atveju, jeigu jis galiausiai nebus pratęstas, ši istorija mums dar kartą primena, kad „laikinumo“ pažadas politiniuose debatuose neturėtų būti priimamas rimtai.

KOMENTARAS

Pinigų kiekis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 0,4 proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį apyvartoje esantis pinigų kiekis toliau mažėjo tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Toks reiškinys tęsiasi jau pusantrų metų, Europos Centriniam Bankui (ECB) atsisakius skatinamosios monetarinės politikos, pradėjus kelti bazines palūkanų normas ir nutraukus kiekybinio skatinimo programas.

KOMENTARAS

Kova dėl medalių: iš gregorių į „amžiną šlovę“

Šiais metais Paryžiuje vyks vienas svarbiausių sporto renginių – vasaros olimpinės žaidynės. Ne mažiau reikšmingos rungtynės jau prasidėjo – visame

KOMENTARAS

ECB palūkanų nekeitė, tačiau paruošė dirvą joms mažinti vasarą

Ketvirtadienį vykusiame posėdyje Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip ir tikėtasi, nepakeitė bazinių palūkanų normų, tačiau paruošė dirvą monetarinei politikai švelninti vasarą. Frankfurte posėdžiavusi Valdančioji taryba nutarė išlaikyti palūkanas 4,00–4,75 proc. intervale. Vis dėlto šį kartą pinigų politikos formuotojai aiškiai pasakė, kad, infliacijai toliau išlaikant dabartinę mažėjimo trajektoriją, galima tikėtis, jog griežta pinigų politika baigsis.

KOMENTARAS

Naujos ir senos dilemos dėl pensijų kaupimo

Konstitucinio Teismo sprendimas, jog pensijų kaupimas pažeidžia privačios nuosavybės neliečiamybę, daugelio sutiktas su triumfu. Tačiau Konstitucinis Teismas neatvėrė durų kiekvienam norinčiam atsiimti savo pensijų santaupas. Tik esant išimtinėms gyvenimo aplinkybėms, dėl kurių dalyvavimas kaupime žmogui „tampa itin apsunkintas ar betikslis“, jam gali būti leidžiama nutraukti kaupimą, – štai, ką iš esmės teigia verdiktas. Kitaip tariant, pensijų kaupimas ir visi jo principai bei elementai lieka galioti.

KOMENTARAS

Pasiklydę terminuose

Nuo 1999 m., kai buvo sukurtas euras, iki 2023-iųjų pabaigos kainos išaugo daugiau nei 68 proc. Jei skaičiuotume, kiek per

KOMENTARAS

Avansinė pelno mokesčio tvarka – toli nuo efektyvaus apmokestinimo principų

Mokesčių administravimas neturėtų daryti neigiamo poveikio išteklių ekonomikoje paskirstymui ir naudojimui ir tikrai neturėtų kainuoti daugiau nei patys mokesčiai. Tai viena iš krypčių, kurią tvariai, stabiliai ir efektyviai mokesčių sistemai prieš 250 metų savo veikale „Tautų turtas“ brėžė škotų ekonomistas ir filosofas Adamas Smithas. Avansinė pelno mokesčio mokėjimo tvarka stipriai nuo jos nutolsta.

KOMENTARAS

Beprecedentis reiškinys euro zonos ekonomikoje – apyvartoje esantis pinigų kiekis per metus sumažėjo

Pastaruoju metu stebimi pinigų kiekio pokyčiai leidžia daryti išvadą, kad eurai bent jau artimiausiu metu nenuvertės. O tai prisideda ir prie infliacijos slopimo.