KOMENTARAS

ES biudžetas po M. Draghi: ar jis tikrai stiprins Europos konkurencingumą?

2021–2027 metų finansavimo laikotarpiui einant į pabaigą, Europos Sąjunga (ES) pradėjo planuoti naująjį 2028–2034 metų biudžetą. Šis pajamų ir išlaidų planas, kuriam pritarti turės visos 27-ios valstybės narės, yra vienas svarbiausių dokumentų. Nuo jo priklausys ne tik tai, kiek pinigų bus skiriama skirtingoms sritims, bet ir tai, kokį ekonominį kursą Europa pasirinks artimiausiam dešimtmečiui.

KOMENTARAS

Prieš ką streikuosime?

Kovą Seimą pasiekė Darbo kodekso pakeitimai, kuriais Vyriausybė siekia stiprinti profesines sąjungas, kolektyvinius santykius ir palengvinti sąlygas streikuoti. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Lietuvoje „streikų skaičius išlieka stabiliai žemas, [...]. O kitose ES šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Italija ar Belgija, streikai yra įprasta ir efektyvi darbuotojų interesų gynimo priemonė, kuri leidžia profesinėms sąjungoms veiksmingiau derėtis dėl darbo sąlygų.“ Bet ar kolektyviniai konfliktai išties ilgainiui didina darbuotojų gerovę?

KOMENTARAS

Sudie, išeinantiems pro langą – stiprinkime tuos, kurie pensijai kaups toliau

Pensijų lango atidarymą socialdemokratai grindė žmogaus laisvės principu. Tačiau tikroji laisvė – tai ne tik galimybė išleisti pinigus šiandien. Tai ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už ateitį, užtikrinti sau orų gyvenimą rytoj. Pensijų kaupimo sprendimai kaip tik ir parodo, kiek ši laisvė yra tikra, o kiek – trumpalaikė iliuzija.

KOMENTARAS

Vertės kūrimo ar konflikto erdvė?

Antropologas Cliffordas Geertzas yra teigęs, kad kultūra – tai pasakojimų, arba naratyvų, tinklas. Kitaip tariant, mes gyvename istorijose ir pasakojimuose. Darbo rinkos ir jos reguliavimo problematika yra vienas tokių naratyvų šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje. Kodėl tai svarbu? Nes nuo pirminio naratyvo pasirinkimo vėliau priklausys ir rinkos reguliavimo logika bei kryptis.

KOMENTARAS

Biurokratijos mažinimo keliu – viena koja?

2024 m. pabaigoje į politinės darbotvarkės aukštumas iškilo siekis mažinti biurokratiją ir administracinę naštą, apsunkinančią ir neretai stabdančią investicijas. Deja, šis siekis pamažu išsikvėpė – didžiausią įtaką tam turėjo viešąjį sektorių neretai apibūdinanti savybė – atsakomybės vengimas.

KOMENTARAS

2026-ųjų pilietiškumo egzaminas

2025 m. Lietuvai buvo svarbūs ne tik geopolitiniais sprendimais. Vidaus politikoje lūžo pažadai, triukšme reikėjo ieškoti esmės, nepasiduoti vedžiojimui už nosies, patiems sekti, vertinti, analizuoti. Šie metai kitokie nebus. Gynybos išlaidų didinimas, mokesčių ir pensijų reformos – svarbiausi įvykiai, ištikę šalies ekonomiką 2025-aisiais. Ką verta sekti, kad laiku įžvelgtume esmines ekonomikos tendencijas?

KOMENTARAS

Pinigų pasiūla vėl stabiliai auga: infliacijos problema niekur nedingo?

Infliacija Lietuvoje išlieka viena aktualiausių ekonominių problemų. Naujausia tyrimų bendrovės „Norstat“ apklausa rodo, kad beveik pusė – 45 proc. – Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių vadovų teigia, jog kainų augimas šiemet turės didžiausią įtaką jų veiklai, skelbia BNS. Viešojoje erdvėje infliacija dažnai aiškinama atskirais veiksniais – atlyginimų augimu, brangstančiomis žaliavomis. Tačiau tai veikiau tėra pasekmės. Ilgalaikis visuotinis kainų augimas įmanomas tik tuomet, kai „iš oro“ kuriamų pinigų ekonomikoje daugėja. Būtent duomenys, rodantys, kad pinigų pasiūla euro zonoje ir Lietuvoje vėl stabiliai didėja, įmonių nuogąstavimus leidžia laikyti pagrįstais.

KOMENTARAS

Ne, pinigai nėra viešoji gėrybė. Taškas

Pastaraisiais metais Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde nuosekliai tvirtina, kad pinigai yra viešoji gėrybė. Ši formuluotė tapo vienu pagrindinių skaitmeninio euro projekto argumentų. Kai 2025 m. spalį ECB paskelbė pereinantis į kitą šios iniciatyvos etapą, Ch. Lagarde dar kartą akcentavo: „Pinigai yra viešoji gėrybė, taškas.“ Taip bandoma įtvirtinti mintį, kad net daugėjant privačių mokėjimo alternatyvų centrinio banko leidžiami pinigai išliks visuomenės poreikiu, kurį valstybė neva privalo globoti.

KOMENTARAS

Dėl atidaryto pensijų lango sutrikdytų sistemų: šį iššūkį valdžia turėjo prisiimti sau

Pirmąją Naujųjų metų darbo dieną pasiekė pranešimas, kad sutriko kai kurių bankų ir pensijų kaupimo bendrovių internetinė sistema, nes daug žmonių vienu metu kreipėsi su prašymais nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje. Manau, visiems reikia apsiginkluoti kantrybe ir suprasti, kad sukurti technologinius sprendimus politikų sprendimams įgyvendinti nėra taip paprasta. Sistemos sutrikimai yra grynai techninė problema, ir geriausia, ką žmonės gali padaryti, – tai neskubėti kartoti prisijungimų ir taip neapkrauti sistemų dar labiau.

KOMENTARAS

Į 2026-uosius: atviros durys, pravertas langas

Stovint ant 2026-ųjų slenksčio verta prisiminti ne tik asmeninius, bet ir ryškiausius šalies ekonomikos įvykius – ypač tuos, kurių aidas lydės ir naujais metais. Tad – apie praeitį, kuri lems mūsų visų ateitį.

KOMENTARAS

Statome pažinimo namą arba kokia prasmė eiti į mokyklą?

O jei iš disciplinų, kurių mokomės mokykloje, statytume namą? Vienos jų būtų pamatai, kitos – langai ir durys. Toks pratimas, atliktas su mokiniais ir jų tėvais, leidžia atrasti tai, kas lemia pažinimo džiaugsmą.

KOMENTARAS

Neegzistuojančios problemos sprendimas

Po darbo dažnai užsuku į vieną mėgstamų barų Islandijos gatvėje. Mėgaujuosi atmosfera, aptarnavimu, maistu. Galėčiau eiti į bet kurią kitą vietą Vilniuje, bet renkuosi tą pačią. Savarankiškai, be trečiosios šalies įsikišimo. Vieną tų dažnų vakarų susimąsčiau, kas būtų, jei apie mano ir baro santykį imtume mąstyti taip, kaip apie pasaulinę prekybą mąsto JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir muitų šalininkai.

KOMENTARAS

Mūsų nuolatiniai dialogai su atsakomybe

Senovės graikų filosofas Sokratas, vaikščiodamas Atėnų gatvėmis, įkyriai klausinėdavo žmonių, ką reiškia tokios sąvokos kaip „dorybė“, „teisingumas“, „gėris“, „laimė“. Dialogas tęsdavosi tol, kol pašnekovas suprasdavo, kad jis nežino. Taikydamas tokį metodą filosofas padėdavo „gimti tiesai“ – tikram žinojimui.

KOMENTARAS

Geležinės biurokratijos kurpaitės: ar ES pavyks jas nusiauti?

ES politikai pastebėjo, kad auginti regiono ekonomiką su šitokia biurokratine našta yra tas pats, kas bandyti bėgti maratoną apsiavus geležines kurpaites. Bandymų jas keisti patogesniais sportbačiais būta ir anksčiau, tad svarbiausias klausimas – ar šį kartą bus kitaip?

KOMENTARAS

Lietuvos banko siūlymai dėl pensijų kaupimo – įžvalgos ir prieštaros

Lietuvos bankas pateikė profesionalią situacijos analizę – tiek demografinę, tiek ir įvertindamas ateities pensijų mokėjimo perspektyvas. Skaičiuojama, kad jei šiuo metu dešimčiai dirbančiųjų tenka trys pensininkai, apie 2060 m. išlaikomų pensinio amžiaus žmonių skaičius dvigubės. Dabartinis I pakopos finansavimas siekia 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vidutinė senatvės pensija – apie 45–50 proc. buvusio atlyginimo.