IQ.LT

Meniu

šeštadienis, lapkričio 23 d.

Beprecedentis reiškinys euro zonos ekonomikoje – apyvartoje esantis pinigų kiekis per metus sumažėjo

Pastaruoju metu stebimi pinigų kiekio pokyčiai leidžia daryti išvadą, kad eurai bent jau artimiausiu metu nenuvertės. O tai prisideda ir prie infliacijos slopimo.

Startas duotas – konkurencija dėl mokesčių mažėja

Pasaulinis minimalaus pelno mokesčio modelis mažins konkurenciją mokesčių srityje, įmones įtrauks į lenktynes dėl valstybės subsidijų. Nuo šių metų pradžios pradedama

Mokesčiai 2023 m.: greitis, lėtumas ir staigmenos

Besibaigiantys metai turėjo praplatinti valstybės biudžeto diržą bent keliomis skylutėmis. Įvykiui ruoštasi net tris šios vyriausybės kadencijos metus. Dėliotos ir su visuomene aptarinėtos mokesčių reformos detalės. Tačiau žadėti pakeitimai atidėlioti, laukiant visų jų supakavimo į bendrą paketą.

Plėtros apetitą 2024 m. lems ir padėtis darbo rinkoje

Kokias žinutes dėl palūkanų ateities siunčia ECB sprendimai?

Bazinės palūkanų normos nebuvo keičiamos antrą kartą iš eilės. Praėjusį ketvirtadienį Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba jas nutarė palikti 4,00-4,75 proc. intervale. Konkrečių sprendimų dėl pinigų politikos krypties keitimo rinkos dalyviai šį kartą nesitikėjo, visgi buvo laukiama užuominų, kada centrinis bankas galėtų pradėti palūkanų mažinimą. Nors ECB vadovė Christine Lagarde stengėsi prislopinti rinkos dalyvių optimizmą, naujausios infliacijos prognozės ir sprendimai dėl ECB vertybinių popierių portfelio normalizavimo siunčia žinutes ir apie bazinių palūkanų normų ateitį.

Kodėl svarbu išlaikyti ne didesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą?

Kitų metų valstybės biudžetą tikimasi priimti jau antradienį. Kaip ir kiekvienais metais Seimo nariai turėjo aibę pasiūlymų, kaip paskirstyti surinktas pajamas ir kam padidinti išlaidas. Vyriausybė pabrėžė, kad biudžetas – neguminis, o apie deficito didinimą virš 3 proc. negali būti nė kalbos.

Kaip Hamletas mus moko taupyti

Nagrinėdami ekonomikos mokslą dažnai sutinkame „laiko preferencijos“ sąvoką. Iš pažiūros ji pasakoja tą pačią dramą, kurią išgyvena Hamletas anglų poeto ir dramaturgo Williamo Shakespeare’o tragedijoje. Hamleto viduje vyksta kova tarp gyvybės ir mirties, o čia greitas pasitenkinimas varžosi su didesne nauda ateityje.

Momento pirmenybė, mūsų likimai ir finansinis raštingumas

Prezidento pasiūlymą leisti žmonėms išsiimti ketvirtadalį pensijai sukauptų lėšų Seimas atmetė. Visgi mainais bus svarstomas kitas, panašus siūlymas. Politikus, žinoma, įkvepia vien tik geri motyvai – laisvės ir gėrio troškimas. Bet laisvė neatsiejama nuo atsakomybės, ir tai galioja kiekvieną dieną, o dar labiau – ilgoje gyvenimo perspektyvoje.

Kas nutinka sustojus pigių pinigų įsuktai karuselei?

Kuo intensyviau sukamės karuselėje, tuo stipriau svaigsta galva jai sustojus. Ši taisyklė taip pat galioja ne tik linksmybėms atrakcionų parke, bet ir ekonomikai. Ypač jeigu žmonių veiklą įsukti siekia pinigus spausdinantys centriniai bankai.

Mokesčių konkurencingumo indekso pamokos – kaip užlipti ant pjedestalo?

Tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse 2023 m. Lietuva užėmė devintąją vietą. Dar pernai mūsų šalis buvo aštunta, o 2019 m. – buvome įvertinti garbinga ketvirtąja vieta. Kodėl gi užuot pagaliau pakilę ant pjedestalo, mes leidžiamės žemyn?

ECB pristabdė palūkanų kėlimą. Lieka laukti sprendimų dėl kiekybinio griežtinimo

Dešimt iš eilės. Tiek kartų Europos Centrinis Bankas (ECB) didino bazines palūkanų normas, prieš pranešdamas apie pauzę. Ketvirtadienį Atėnuose susirinkusi šios institucijos valdančioji taryba nutarė pristabdyti rekordiškai spartų palūkanų kėlimo ciklą. Daugeliui paskolų turėtojų dabar aktualiausias klausimas, „o kada prasidės mažinimas?“. Vis dėlto verta apsvarstyti ir klausimą dėl kiekybinio griežtinimo. Tai pasitarnautų infliacijos valdymui ir tvariam ekonomikos augimui.

Kas apdraus nuo teisėkūros stichijų?

Vasaros pabaigoje mūsų išmaniųjų telefonų ekranai mirgėjo nuo pranešimų apie praūžusias gamtos stichijas. Rudenį ištiks ta, apie kurią kol kas kalbame mažiau, – tai nekokybiškų teisės aktų stichija, pasipilanti iš Seimo plenarinių posėdžių salės.

Verslas

EKONOMIKOS VARGO INDEKSAS

Lietuvos pozicija Ekonomikos vargo indekse pablogėjo

Pirmojo 2023 m. ketvirčio duomenimis, Lietuvos pozicija Ekonomikos vargo indekse pablogėjo, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Kaip nurodoma pranešime,

10 iš eilės bazinių palūkanų normų pakėlimas: kuo ilgiau delsiama, tuo didesnio šoko reikia padėčiai taisyti

Ketvirtadienį Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba dar 0,25 proc. punktais padidino bazines palūkanų normas. Atvejis toks ne pirmas, tačiau itin skausmingas gyventojams ir įmonėms.

Didžiosios interneto platformos skelbiamos prieigos valdytojomis – ką tai reiškia vartotojams?

Nuo rugsėjo 6 d. didžiosios interneto platformos Europos Sąjungos (ES) bus pripažintos prieigos valdytojomis. Tai reglamentuojančio Skaitmeninių rinkų akto poveikį vartotojai jau galėjo pajusti.

ŽYMA
LLRI