IQ.LT

Meniu

ketvirtadienis, balandžio 3 d.

ECB palūkanų nekeitė, tačiau paruošė dirvą joms mažinti vasarą

Ketvirtadienį vykusiame posėdyje Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip ir tikėtasi, nepakeitė bazinių palūkanų normų, tačiau paruošė dirvą monetarinei politikai švelninti vasarą. Frankfurte posėdžiavusi Valdančioji taryba nutarė išlaikyti palūkanas 4,00–4,75 proc. intervale. Vis dėlto šį kartą pinigų politikos formuotojai aiškiai pasakė, kad, infliacijai toliau išlaikant dabartinę mažėjimo trajektoriją, galima tikėtis, jog griežta pinigų politika baigsis.

Naujos ir senos dilemos dėl pensijų kaupimo

Konstitucinio Teismo sprendimas, jog pensijų kaupimas pažeidžia privačios nuosavybės neliečiamybę, daugelio sutiktas su triumfu. Tačiau Konstitucinis Teismas neatvėrė durų kiekvienam norinčiam atsiimti savo pensijų santaupas. Tik esant išimtinėms gyvenimo aplinkybėms, dėl kurių dalyvavimas kaupime žmogui „tampa itin apsunkintas ar betikslis“, jam gali būti leidžiama nutraukti kaupimą, – štai, ką iš esmės teigia verdiktas. Kitaip tariant, pensijų kaupimas ir visi jo principai bei elementai lieka galioti.

Pasiklydę terminuose

Nuo 1999 m., kai buvo sukurtas euras, iki 2023-iųjų pabaigos kainos išaugo daugiau nei 68 proc. Jei skaičiuotume, kiek per

Avansinė pelno mokesčio tvarka – toli nuo efektyvaus apmokestinimo principų

Mokesčių administravimas neturėtų daryti neigiamo poveikio išteklių ekonomikoje paskirstymui ir naudojimui ir tikrai neturėtų kainuoti daugiau nei patys mokesčiai. Tai viena iš krypčių, kurią tvariai, stabiliai ir efektyviai mokesčių sistemai prieš 250 metų savo veikale „Tautų turtas“ brėžė škotų ekonomistas ir filosofas Adamas Smithas. Avansinė pelno mokesčio mokėjimo tvarka stipriai nuo jos nutolsta.

Beprecedentis reiškinys euro zonos ekonomikoje – apyvartoje esantis pinigų kiekis per metus sumažėjo

Pastaruoju metu stebimi pinigų kiekio pokyčiai leidžia daryti išvadą, kad eurai bent jau artimiausiu metu nenuvertės. O tai prisideda ir prie infliacijos slopimo.

Startas duotas – konkurencija dėl mokesčių mažėja

Pasaulinis minimalaus pelno mokesčio modelis mažins konkurenciją mokesčių srityje, įmones įtrauks į lenktynes dėl valstybės subsidijų. Nuo šių metų pradžios pradedama

Mokesčiai 2023 m.: greitis, lėtumas ir staigmenos

Besibaigiantys metai turėjo praplatinti valstybės biudžeto diržą bent keliomis skylutėmis. Įvykiui ruoštasi net tris šios vyriausybės kadencijos metus. Dėliotos ir su visuomene aptarinėtos mokesčių reformos detalės. Tačiau žadėti pakeitimai atidėlioti, laukiant visų jų supakavimo į bendrą paketą.

Plėtros apetitą 2024 m. lems ir padėtis darbo rinkoje

Kokias žinutes dėl palūkanų ateities siunčia ECB sprendimai?

Bazinės palūkanų normos nebuvo keičiamos antrą kartą iš eilės. Praėjusį ketvirtadienį Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba jas nutarė palikti 4,00-4,75 proc. intervale. Konkrečių sprendimų dėl pinigų politikos krypties keitimo rinkos dalyviai šį kartą nesitikėjo, visgi buvo laukiama užuominų, kada centrinis bankas galėtų pradėti palūkanų mažinimą. Nors ECB vadovė Christine Lagarde stengėsi prislopinti rinkos dalyvių optimizmą, naujausios infliacijos prognozės ir sprendimai dėl ECB vertybinių popierių portfelio normalizavimo siunčia žinutes ir apie bazinių palūkanų normų ateitį.

Kodėl svarbu išlaikyti ne didesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą?

Kitų metų valstybės biudžetą tikimasi priimti jau antradienį. Kaip ir kiekvienais metais Seimo nariai turėjo aibę pasiūlymų, kaip paskirstyti surinktas pajamas ir kam padidinti išlaidas. Vyriausybė pabrėžė, kad biudžetas – neguminis, o apie deficito didinimą virš 3 proc. negali būti nė kalbos.

Kaip Hamletas mus moko taupyti

Nagrinėdami ekonomikos mokslą dažnai sutinkame „laiko preferencijos“ sąvoką. Iš pažiūros ji pasakoja tą pačią dramą, kurią išgyvena Hamletas anglų poeto ir dramaturgo Williamo Shakespeare’o tragedijoje. Hamleto viduje vyksta kova tarp gyvybės ir mirties, o čia greitas pasitenkinimas varžosi su didesne nauda ateityje.

Momento pirmenybė, mūsų likimai ir finansinis raštingumas

Prezidento pasiūlymą leisti žmonėms išsiimti ketvirtadalį pensijai sukauptų lėšų Seimas atmetė. Visgi mainais bus svarstomas kitas, panašus siūlymas. Politikus, žinoma, įkvepia vien tik geri motyvai – laisvės ir gėrio troškimas. Bet laisvė neatsiejama nuo atsakomybės, ir tai galioja kiekvieną dieną, o dar labiau – ilgoje gyvenimo perspektyvoje.

Kas nutinka sustojus pigių pinigų įsuktai karuselei?

Kuo intensyviau sukamės karuselėje, tuo stipriau svaigsta galva jai sustojus. Ši taisyklė taip pat galioja ne tik linksmybėms atrakcionų parke, bet ir ekonomikai. Ypač jeigu žmonių veiklą įsukti siekia pinigus spausdinantys centriniai bankai.

Mokesčių konkurencingumo indekso pamokos – kaip užlipti ant pjedestalo?

Tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse 2023 m. Lietuva užėmė devintąją vietą. Dar pernai mūsų šalis buvo aštunta, o 2019 m. – buvome įvertinti garbinga ketvirtąja vieta. Kodėl gi užuot pagaliau pakilę ant pjedestalo, mes leidžiamės žemyn?

ECB pristabdė palūkanų kėlimą. Lieka laukti sprendimų dėl kiekybinio griežtinimo

Dešimt iš eilės. Tiek kartų Europos Centrinis Bankas (ECB) didino bazines palūkanų normas, prieš pranešdamas apie pauzę. Ketvirtadienį Atėnuose susirinkusi šios institucijos valdančioji taryba nutarė pristabdyti rekordiškai spartų palūkanų kėlimo ciklą. Daugeliui paskolų turėtojų dabar aktualiausias klausimas, „o kada prasidės mažinimas?“. Vis dėlto verta apsvarstyti ir klausimą dėl kiekybinio griežtinimo. Tai pasitarnautų infliacijos valdymui ir tvariam ekonomikos augimui.

ŽYMA
LLRI