KOMENTARAS

Metai su keliamomis palūkanomis: už pigius pinigus anksčiau ar vėliau tenka susimokėti

Praėjo lygiai metai nuo pirmojo per pastarąjį dešimtmetį bazinių palūkanų normų pakėlimo. Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį jas padidino devintą kartą iš eilės, iki 3,75–4,5 proc. intervalo. Stebint be atokvėpio keliamas palūkanas, peršasi viena išvada – kuo ilgiau jos laikomos dirbtinėse žemumose, tuo didesnio šoko reikia siekiant jas grąžinti į normalų lygį. Optimizmo suteikia tai, kad pinigų politikos formuotojai pačių veiksmais pademonstravo, jog būtent pinigų kiekio mažinimas yra būdas suvaldyti infliaciją. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje tokio masto pinigų spausdinimo nebematysime.

PALŪKANŲ NORMOS

L. Marcinkevičius: palūkanų normų pikas yra ne už kalnų, o su jų mažinimu ECB neskubės

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius teigia, kad nors rinkos tikisi, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanas paskutinį kartą kels rugsėjį, jų mažinimo pradžia gali užtrukti. Pasak jo, ECB neturinti kitų įrankių, be pasekmių stebėsenos, kuriais gali nuspręsti, ar palūkanų normos pakeltos iki reikalingo lygio.

KOMENTARAS

Kas nutinka ekonomikai perdozavus ECB „burbulinado“?

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį dar kartą pakėlė bazines palūkanų normas. Dabar jos sieks 3,5-4,25 proc. intervalą. Dar praėjusiame valdančiosios tarybos posėdyje centrinis bankas buvo paskelbęs, kad nuo liepos imsis mažinti per pandemiją prispausdintų pinigų kiekį – visiškai nutrauks lėšų, gautų iš kiekybinio skatinimo tikslais pradėtos Turto pirkimo programos (TPP), reinvestavimą. Šiuo sprendimu euro zonos pinigų politikos formuotojai pripažino, kad ilgą laiką nuliniame lygyje laikytos palūkanų normos visgi nebuvo vienintelis veiksnys, įgalinęs itin aukštą infliaciją.

KOMENTARAS

Vartotojo nuomonė čia nesvarbi

Pernai lapkritį įsigaliojęs, jau nuo gegužės imamas taikyti Skaitmeninių rinkų aktas (SRA). Tai – naujas reguliavimas, kuriuo ES viliasi užtikrinti

KOMENTARAS

Ką iš tiesų reiškia infliacija?

Matant rekordinį kainų augimą „infliacijos“ sąvoka girdima itin dažnai. Tačiau daugybę metų jos reikšmė buvo kiek kitokia. Žodžiu „infliacija“ pirmiausia

KOMENTARAS

Elektros gamintojai suskirstyti. Metas imtis vartojimo

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kovo 7 d. patvirtinus pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą (PETA), buvo galutinai leista peržengti prieš pusę metų nustatytą 2 gigavatų (GW) kvotą suminei saulės šviesos elektrinių galiai, nekeičiant įstatymo.

KOMENTARAS

Dalijant 2 GW pyragą, atsirado papildoma porcija galios. Tačiau ar ilgainiui jos užteks?

Po pusę metų trukusios pauzės, įjungta žalia šviesa saulės energetikos plėtrai Lietuvoje. Vis dėlto poreikis investuoti į tinklo plėtrą ir atsisakyti dirbtinių trukdžių išlieka. Istorija su 2 GW kvota tik išryškino poreikį valstybei investuoti į tinklo plėtrą.

KOMENTARAS

Erdvės elektros kainoms mažėti yra

Lietuvoje pagamintos elektros energijos užtenka tik trečdaliui gyventojų ir įmonių poreikio patenkinti. Šiuo požiūriu Europoje rikiuojamės paskutiniai, kompaniją mums palaiko

KOMENTARAS

Neišardytos voratinklio gijos

Rudenį laukus ir pievas apvijusius voratinklius greit pažabos šaltis, sutraukys vėjai. Tačiau šalį apraizgiusios biurokratijos pinklės lieka kerotis.

KOMENTARAS

Esmė ne skaičiuose: ką išnaudota paslaugų sektoriaus kvota sako apie Lietuvos migracijos sistemą

Nustatyta paslaugų sektoriaus darbuotojų, esančių trūkstamų profesijų sąraše kvota – 16 tūkst. asmenų – buvo išnaudota jau rugpjūtį. Panaši situacija buvo ir praėjusiais metais, kai 11,6 tūkst. darbuotojų kvota pasiekta gegužę. Kitaip tariant, iš anksto paskaičiavusios darbo rinkos poreikius, valstybės institucijos stipriai šovė pro šalį. Nenuostabu, nes tiksliai tų poreikių numatyti neįmanoma net ir ne tokiais sudėtingais laikais.

KOMENTARAS

Viena taisyklė, keturguba našta

Prieš kurį laiką Lietuvoje įteisinta subsidiari rangovų atsakomybė sukūrė keturis kartus didesnę naštą, nei buvo būtina. ES teisėje įtvirtinta pareiga apsaugoti tik komandiruojamus darbuotojus Lietuvos įstatymuose buvo pritaikyta visiems, dirbantiems statybų sektoriuje. Kitaip tariant, užuot įvedus apribojimus mažai daliai statybų sektoriaus subjektų, dirbančių išskirtinai specifiniais pagrindais ir atvejais, savavališkai išplėsta taisyklė nuvilnijo per visą statybų sektorių, jo darbuotojus, rangovus, vartotojus ir mokesčių mokėtojus.

KOMENTARAS

Devynis kartus pamatuoti...

„Sugadinta valstybė ta, kuri vadovaujasi pernelyg didele gausa įstatymų“, – sakė Romos imperijos rašytojas ir politinis veikėjas Publijus Kornelijus Tacitas.

KOMENTARAS

Plaktukas visada ras vinį

Aiškindama proporcingumo principą studentams pateikiu smiginio pavyzdį – visų pirma, įvertinate situaciją ir nustatote centrą, išsirenkate strėlę ir metate tinkama jėga.

FINANSŲ EKSPERTAI

I. Genytė-Pikčienė paliko Lietuvos laisvosios rinkos institutą

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresniąja eksperte nuo praėjusių metų rugsėjo dirbusi Indrė Genytė-Pikčienė paliko įstaigą.

Rinka turi trūkumų. O valdžia – ne?

Žmogaus gyvenimas yra ir bus netobulas. Kad ir kaip geriau gyvename, kad ir kiek protingesni ar aukštesni užaugame, visada įsivaizduojame, jog galima dar geriau. Jei vidutiniam viduramžių gyventojui papasakotumėte, kaip gyvena vidutinis žmogus XXI a., jis nepatikėtų, kad taip gali būti.