BRANDUOLINĖ ENERGETIKA

Kremlius dominuoja pasaulinėje branduolinio kuro ir technologijų rinkoje

Svarbiau už pinigus Rusijai yra diplomatiniai svertai

SUPRASTI RUSIJĄ

Š. Liekis: atrodo, kad Rusija kils laipteliu aukščiau

Rusijos karas su Ukraina turi esminį tikslą – pakelti Rusiją laipteliu aukščiau tarptautinių galių hierarchijoje, o ne vien užvaldyti Ukrainą ar jos dalį, sako Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, politologas Šarūnas Liekis.

KARO ŽENKLAI

Sparnuoti žudikai: dronų svarba fronte auga

Karas Ukrainoje jau dažnai vadinamas dronų karu. Manoma, kad šiuo metu iki 70 proc. karių žūsta nuo dronų išpuolių, nors

SUPRASTI RUSIJĄ

D. Kuolys: kaip Lietuva nusiginkluoja

Ankstesnė vyriausybė kartu su savais švietimo žinovais nusprendė, jog mokiniams nebereikia skaityti Stasio Šalkauskio ar Juozo Girniaus, gauti žinių apie lietuvių karo sutartines, bet užtat reikia turėti literatūros programoje Krylovo pasakėčias ir Baracko Obamos dienoraščius.

IŠSKIRTINIS INTERVIU

E. Lucasas: esu tvirtas Rusijos opozicijos rėmėjas. Ji vadinasi Ukrainos ginkluotosios pajėgos

Jei būtų Rusijos lyderis, Edwardas Lucasas nelauktų, kol Europa susikurs pakankamus gynybos pajėgumus, ir savo sėkmę sugriauti NATO bandytų jau dabar. Apie Rusijos, JAV ir Europos iššūkius su žurnalistu, Europos politikos analizės centro vyresniuoju patarėju, kelių knygų autoriumi kalbėjosi Liepa Žeromskaitė.

VIENYBĖ NEŽYDI

Sena ir marga: kurioms Europos šalims sunkiausia suderinti interesus ir požiūrius?

Kai dar 2017 m. ką tik išrinktas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie Europos strateginės autonomijos būtinybę, dauguma europiečių kolegų pažiūrėjo kaip į arogantišką ir maištingą paauglį ar, blogiau, kaip į nusistovėjusios tvarkos griovėją. Dabar, Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir kylant platesnei karinei grėsmei Europai bei JAV prezidentu perrinktam Donaldui Trumpui griaunant pasaulinę tvarką, E. Macrono iškelta stiprios Europos idėja sulaukia palaikytojų ir Briuselyje, ir vis daugiau Europos šalių sostinių. Tačiau išlieka kita problema – Europos šalių interesai pernelyg skirtingi, o požiūriai ir vertybės priklauso ne tik nuo raidos ir istorinių aplinkybių, bet ir rinkimų rezultatų.

SUPRASTI RUSIJĄ

R. Trimakas: Rusijai iškilo rimta grėsmė

Vieni Rusijos tyrėjai sako, kad turi nelikti Vladimiro Putino tam, kad šalis pasuktų padoresniu raidos keliu. Kiti tvirtina, kad, pakeitus V. Putiną kuo nors kitu, Rusija netaps padoresnė. Tuo metu Vakaruose daug kas tiesiog nenori, kad V. Putinui iškiltų grėsmė netekti valdžios, nes tai, kas bus po putinizmo, jų nuomone, gali būti dar blogiau už putinizmą.

SUPRASTI RUSIJĄ

L. Kojala: ne tik Europa kalta dėl savo gynybinės degradacijos

Ilgus metus, stebėdami Europos valstybių karinį bejėgiškumą ir negebėjimą atgaivinti savo gynybos galių, girdime besikartojantį teiginį, kad tokią situaciją sukūrė pati Europa, nors Jungtinės Valstijos visada ragino europiečius atsitokėti. Bet ar šis teiginys atitinka tikrovę?

KARO ŽENKLAI

Prie Suomijos sienos kyla rusų bazės: kaip keisis Rusijos karinės struktūros po karo Ukrainoje ir ką tai reiškia mums?

Rusija stato naujas karines bazes šalia Suomijos sienos: kyla kariams skirtos palapinės ir patalpos karinei technikai, rekonstruojami naikintuvų angarai, plečiama

SUPRASTI RUSIJĄ

D. Kuolys: kaip mums išlikti?

Šiandien Europoje vėl susiduria du politiniai modeliai: laisvos visuomenės, kuri ne visada būna efektyvi, kai reikia telktis kovai, ir nelaisvos visuomenės, kurios valdžia – despotiška, bet, kaip Putino Rusija, gebanti veiksmingai mobilizuotis karui. Ši dviejų politinių kultūrų priešprieša ištisus šimtmečius buvo matyti galios varžybose tarp Rusijos ir LDK bei Abiejų Tautų Respublikos.