VIENYBĖ NEŽYDI

Sena ir marga: kurioms Europos šalims sunkiausia suderinti interesus ir požiūrius?

Kai dar 2017 m. ką tik išrinktas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie Europos strateginės autonomijos būtinybę, dauguma europiečių kolegų pažiūrėjo kaip į arogantišką ir maištingą paauglį ar, blogiau, kaip į nusistovėjusios tvarkos griovėją. Dabar, Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir kylant platesnei karinei grėsmei Europai bei JAV prezidentu perrinktam Donaldui Trumpui griaunant pasaulinę tvarką, E. Macrono iškelta stiprios Europos idėja sulaukia palaikytojų ir Briuselyje, ir vis daugiau Europos šalių sostinių. Tačiau išlieka kita problema – Europos šalių interesai pernelyg skirtingi, o požiūriai ir vertybės priklauso ne tik nuo raidos ir istorinių aplinkybių, bet ir rinkimų rezultatų.

SUPRASTI RUSIJĄ

R. Trimakas: Rusijai iškilo rimta grėsmė

Vieni Rusijos tyrėjai sako, kad turi nelikti Vladimiro Putino tam, kad šalis pasuktų padoresniu raidos keliu. Kiti tvirtina, kad, pakeitus V. Putiną kuo nors kitu, Rusija netaps padoresnė. Tuo metu Vakaruose daug kas tiesiog nenori, kad V. Putinui iškiltų grėsmė netekti valdžios, nes tai, kas bus po putinizmo, jų nuomone, gali būti dar blogiau už putinizmą.

SUPRASTI RUSIJĄ

L. Kojala: ne tik Europa kalta dėl savo gynybinės degradacijos

Ilgus metus, stebėdami Europos valstybių karinį bejėgiškumą ir negebėjimą atgaivinti savo gynybos galių, girdime besikartojantį teiginį, kad tokią situaciją sukūrė pati Europa, nors Jungtinės Valstijos visada ragino europiečius atsitokėti. Bet ar šis teiginys atitinka tikrovę?

KARO ŽENKLAI

Prie Suomijos sienos kyla rusų bazės: kaip keisis Rusijos karinės struktūros po karo Ukrainoje ir ką tai reiškia mums?

Rusija stato naujas karines bazes šalia Suomijos sienos: kyla kariams skirtos palapinės ir patalpos karinei technikai, rekonstruojami naikintuvų angarai, plečiama

SUPRASTI RUSIJĄ

D. Kuolys: kaip mums išlikti?

Šiandien Europoje vėl susiduria du politiniai modeliai: laisvos visuomenės, kuri ne visada būna efektyvi, kai reikia telktis kovai, ir nelaisvos visuomenės, kurios valdžia – despotiška, bet, kaip Putino Rusija, gebanti veiksmingai mobilizuotis karui. Ši dviejų politinių kultūrų priešprieša ištisus šimtmečius buvo matyti galios varžybose tarp Rusijos ir LDK bei Abiejų Tautų Respublikos.

SUPRASTI RUSIJĄ

L. Kojala: spaudimas D. Trumpui didėja

Pabendravęs telefonu su Rusijos autokratu Vladimiru Putinu JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kurį V. Putinas maloniai pasveikino 79-ojo gimtadienio proga, teigė kalbėjęsis ne apie Ukrainą, o apie Iraną. Panašu, kad Jungtinių Valstijų vadovas bando nukreipti dėmesį nuo savo nesėkmingų pastangų tartis dėl taikos Ukrainoje į naują konflikto židinį, kur jis irgi tikisi – net su V. Putino pagalba – suvaidinti taikdario vaidmenį.

SUPRASTI RUSIJĄ

K. Budrys: turiu vieną pasiūlymą D. Trumpo kritikams

Nemaža dalis informacijos apie NATO valstybių kariuomenių tikrąją būklę – įslaptinta. Žinios apie NATO tikslus – taip pat įslaptintos. Šioje visuotinėje nežinioje žmonėms garsiai kalbama tik apie procentus – kiek ketinama didinti biudžetų asignavimus gynybai. Taip teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, pripažindamas, jog tokia padėtis – rimta problema.

SUPRASTI RUSIJĄ

L. Kojala: dešiniųjų eliminavimas Europoje gali pasitarnauti Rusijai

Europoje pastebimos dvi tendencijos: arba izoliuoti vadinamąją kraštutinę dešinę ir šalinti ją iš demokratinio proceso, arba bendradarbiauti su dešiniosiomis jėgomis, nepaisant joms klijuojamų etikečių. Pirmąją tendenciją įkūnija Vokietija, kur dešinioji „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) neįsileidžiama į jokias koalicijas, o antrąją tendenciją matome Švedijoje.

IZRAELIS IR RUSIJA

D. Rakovas: Rusijos grėsmė nėra nei pirmas, nei antras, nei trečias prioritetas

„Neįtikėtina matyti, kaip greitai JAV artėja su Rusija, kaip keičiasi pasaulio šalių vaidmenys“, – interviu IQ apžvalgininkei Agnei Baltrūnaitei teigė Jeruzalės strategijos ir saugumo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, atsargos pulkininkas leitenantas Danielis Rakovas.