ŠVIETIMAS

PISA rezultatai politikos formuotojus gali nuvesti klaidingu keliu

Tai tik dar viena priežastis atidžiai juos stebėti 1991 m. atgavusi nepriklausomybę ir išsilaisvinusi iš Sovietų Sąjungos, Estija pasinaudojo proga pertvarkyti

ŠVIETIMAS

Šeimos, merai ar premjeras spręs, kurias mokyklas uždaryti?

Naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai rodo, kad mūsų moksleivių raštingumas jau 12 metų nei vienoje srityje „nepramuša" kitų tirtų šalių vidurkio, pasiekimais atsiliekame nuo visų kaimyninių valstybių. Mokytojai grasina streikais, universitetai dalina diplomus „už ačių". Akivaizdu, situacija prasta. Ar padės Vyriausybės siūlomas Nacionalinis susitarimas dėl švietimo?

ŠVIETIMAS IR IT

Švietimo ekspertas Martas Laidmetsas: „Skaitmeninės technologijos Estijos mokyklose nėra paliekamos už durų“

„Skaitmeninės technologijos Estijos mokyklose nėra paliekamos už durų“, – sako Estijos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos generalinis sekretorius Martas Laidmetsas

Dėmesio, liftas nebeveikia: vytis Europos šalis Lietuvai tampa vis sunkiau

Sėkmingai pastaruosius keliolika metų augusi Lietuva nusikrato pigios šalies etiketės. Dabar reikės labai pasistengti, kad naujas įvaizdis nebūtų „stagnuojanti šalis“.

ŠVIETIMAS IR VERSLAS

J. Tømmerbakke: „Vaikus mokyti reikia per praktiką“

Kai dabartiniai pirmokai baigs mokyklą, profesijos, kurios šiandien muša populiarumo rekordus, gali nebeegzistuoti. Todėl, nevyriausybinės organizacijos „Junior Achievement Europa“ atstovo Jarle Tømmerbakke teigimu, itin svarbu investuoti į verslumo ugdymą mokyklose. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis pasakojo, kad tai leistų jiems greičiau suprasti visos valstybės veikimo principus.

DEMOGRAFIJA

Pasitelkus švietimą gimstamumas pasaulyje gali smukti sparčiau, nei tikimasi

2100 m. gyventojų pasaulyje gali būti ne daugiau nei šiandien

Kiek „-umų“ telpa į mokinį?

Netolimoje ateityje mokiniui reikės ne vien „amžinųjų vertybių“, bet ir gerokai konkretesnių kompetencijų

Do you speak „Python“?

Ateityje bus svarbios užsienio ir programavimo kalbų žinios, bet labiausiai vertinsime kūrybiškumą

Bado dieta²: pinigų mokykloms skiriama mažai, bet ir jie nusėda į infrastruktūrą

Lietuvos mokyklas pasiekia per mažai pinigų. Siūlymai juos efektyviau panaudoti taip pat sulaukia pasipriešinimo.

Sujungti ryšiu: kompiuteriai nepakeis mokytojų ir mokinių santykių

Išmanieji įrenginiai mokyklose – tik priemonė. Reikia ieškoti metodų inovacijų.

Svarba – nacionalinė, dėmesio – tik trupiniai

Nuolatinis švietimo turinio atnaujinimas – strateginė, tačiau nelengva užduotis valstybei

Pramoninio švietimo įkaitai: modernios mokyklos modelio Lietuva neturi iš kur nusižiūrėti

Nauji vadybos metodai, kaip ir nauji vadovai, sunkokai prasibrauna į ugdymo įstaigas

Švietimo sistemos našlaičiai

Praėjusių metų pabaigoje Švietimo ir mokslo (dabar ir sporto) ministerijos pastatą okupavę mokytojai išvertė iš posto ministrę, supurtė Vyriausybę, nurėžė premjero Sauliaus Skvernelio reitingus ir pelnė visuomenės paramą.

Niekas nenorėjo dirbti?

Nors dabar daug kas skundžiasi darbuotojų trūkumu ir su tuo susijusiu atlyginimų augimu, retai pastebima, kad nedirbančių žmonių ne tik nemažėja, bet net ir daugėja. Štai 2018 m. liepą Lietuvoje oficialiai registruota 142 660 bedarbių (Lietuvos darbo biržos duomenys). 2017-ųjų liepą jų buvo 134 117, 2016-ųjų tą patį mėnesį – 139 407.

Kas kaip moka, tas taip šoka

Valstybė visiškai nekontroliuoja, kaip dėstomas lytinis švietimas. Mokinių žinias dažnai lemia ne mokytojų profesionalumas, bet įsitikinimai ar prietarai.