Sujungti ryšiu: kompiuteriai nepakeis mokytojų ir mokinių santykių

Išmanieji įrenginiai mokyklose – tik priemonė. Reikia ieškoti metodų inovacijų.

Svarba – nacionalinė, dėmesio – tik trupiniai

Nuolatinis švietimo turinio atnaujinimas – strateginė, tačiau nelengva užduotis valstybei

Pramoninio švietimo įkaitai: modernios mokyklos modelio Lietuva neturi iš kur nusižiūrėti

Nauji vadybos metodai, kaip ir nauji vadovai, sunkokai prasibrauna į ugdymo įstaigas

Švietimo sistemos našlaičiai

Praėjusių metų pabaigoje Švietimo ir mokslo (dabar ir sporto) ministerijos pastatą okupavę mokytojai išvertė iš posto ministrę, supurtė Vyriausybę, nurėžė premjero Sauliaus Skvernelio reitingus ir pelnė visuomenės paramą.

Niekas nenorėjo dirbti?

Nors dabar daug kas skundžiasi darbuotojų trūkumu ir su tuo susijusiu atlyginimų augimu, retai pastebima, kad nedirbančių žmonių ne tik nemažėja, bet net ir daugėja. Štai 2018 m. liepą Lietuvoje oficialiai registruota 142 660 bedarbių (Lietuvos darbo biržos duomenys). 2017-ųjų liepą jų buvo 134 117, 2016-ųjų tą patį mėnesį – 139 407.

Kas kaip moka, tas taip šoka

Valstybė visiškai nekontroliuoja, kaip dėstomas lytinis švietimas. Mokinių žinias dažnai lemia ne mokytojų profesionalumas, bet įsitikinimai ar prietarai.

Lytinio ugdymo programą rengusi darbo grupė – kompromisas aistroms nugesinti

Tikėtis, kad viena kitai oponuojančių vertybių vienybė taps realia politikos priemone, racionalu. Tačiau šiek tiek naivu.

XVIII a. švietimo sistema: ordinų konkurencija ir europinės idėjos

XVIII a. Lietuvos Didžioji kunigaikštystė (LDK) – sudėtinga, daugiasluoksnė ir kontrastinga valstybė, kurioje permainų būta daugiau nei stabilumo. Švietimo sistemoje tuomet vykdyti pertvarkymai, iš esmės pakeitę supratimą, kaip turi būti ugdomi valstybės piliečiai.

Vengrijos rinkimai ir Turulo šešėlis virš Užkarpatės

Vengrijoje šiuo metu – galimų pokyčių metas, tačiau ar dažnas lietuvis apie šį kraštą, kadaise turėjusį daug sąsajų su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, žino pakankamai?

Įkalinti be teismo

Beveik dešimtadalio Lietuvos gyventojų – apie 250 tūkst. specialiųjų poreikių turinčių žmonių – kasdienybę šiandien vis dar varžo ne tik jiems reikalingos infrastruktūros trūkumas ir visuomenės požiūris, bet ir neparankūs įstatymai.

Autokratų saulėlydis

Jungtinės Karalystės švietimo ekspertė dr. Coleen Jackson pastebi, kad Lietuvos mokyklose vis dar vyrauja autokratinis vadovavimo stilius. Tačiau posūkis demokratiškesnių santykių link galėtų lemti geresnius mokinių egzaminų rezultatus. Su viešnia Viktorija Vitkauskaitė kalbėjosi apie lyderystės ir politikos įtaką šalies švietimui.

Teisingi ir neteisingi atsakymai

Verslininkas, rašytojas, inovacijas švietimo srityje inicijuojančios programos „HundrED“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Saku Tuominenas teigia, kad klysti sveika – tai skatina kūrybingumą. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis pasakojo apie Suomijos švietimo sistemą ir pasiūlė receptų gerinti šios srities situaciją Lietuvoje.

Lietuva ir Lietuvos lenkai: belaukiant Godo

Samuelio Becketto dramos „Belaukiant Godo“ veikėjai laukia taip niekad ir nepasirodančio Godo. „Nieko nevyksta, niekas neateina, niekas neišeina, baisu“,– taria vienas iš laukiančiųjų. Panašus, nors ir ne toks dramatiškas, laukimas gerai apibūdina ir šalies santykį su kai kurioms čia gyvenančiomis tautinėms mažumoms, kurios vis dar laukia kada gi bus išspręstos jau gana ilgą laiką trunkančios jų problemos.