Lytinio ugdymo programą rengusi darbo grupė – kompromisas aistroms nugesinti

Tikėtis, kad viena kitai oponuojančių vertybių vienybė taps realia politikos priemone, racionalu. Tačiau šiek tiek naivu.

XVIII a. švietimo sistema: ordinų konkurencija ir europinės idėjos

XVIII a. Lietuvos Didžioji kunigaikštystė (LDK) – sudėtinga, daugiasluoksnė ir kontrastinga valstybė, kurioje permainų būta daugiau nei stabilumo. Švietimo sistemoje tuomet vykdyti pertvarkymai, iš esmės pakeitę supratimą, kaip turi būti ugdomi valstybės piliečiai.

Vengrijos rinkimai ir Turulo šešėlis virš Užkarpatės

Vengrijoje šiuo metu – galimų pokyčių metas, tačiau ar dažnas lietuvis apie šį kraštą, kadaise turėjusį daug sąsajų su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, žino pakankamai?

Įkalinti be teismo

Beveik dešimtadalio Lietuvos gyventojų – apie 250 tūkst. specialiųjų poreikių turinčių žmonių – kasdienybę šiandien vis dar varžo ne tik jiems reikalingos infrastruktūros trūkumas ir visuomenės požiūris, bet ir neparankūs įstatymai.

Autokratų saulėlydis

Jungtinės Karalystės švietimo ekspertė dr. Coleen Jackson pastebi, kad Lietuvos mokyklose vis dar vyrauja autokratinis vadovavimo stilius. Tačiau posūkis demokratiškesnių santykių link galėtų lemti geresnius mokinių egzaminų rezultatus. Su viešnia Viktorija Vitkauskaitė kalbėjosi apie lyderystės ir politikos įtaką šalies švietimui.

Teisingi ir neteisingi atsakymai

Verslininkas, rašytojas, inovacijas švietimo srityje inicijuojančios programos „HundrED“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Saku Tuominenas teigia, kad klysti sveika – tai skatina kūrybingumą. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis pasakojo apie Suomijos švietimo sistemą ir pasiūlė receptų gerinti šios srities situaciją Lietuvoje.

Lietuva ir Lietuvos lenkai: belaukiant Godo

Samuelio Becketto dramos „Belaukiant Godo“ veikėjai laukia taip niekad ir nepasirodančio Godo. „Nieko nevyksta, niekas neateina, niekas neišeina, baisu“,– taria vienas iš laukiančiųjų. Panašus, nors ir ne toks dramatiškas, laukimas gerai apibūdina ir šalies santykį su kai kurioms čia gyvenančiomis tautinėms mažumoms, kurios vis dar laukia kada gi bus išspręstos jau gana ilgą laiką trunkančios jų problemos.

Jaunystės kaina – kokie iššūkiai laukia šių dienų jaunimo?

Nėra daug abejojančių, kad šių laikų jaunimui ypač pasisekė – jie turi daugiau galimybių gauti tinkamą išsilavinimą, jie beveik nepatyrė sovietmečio sunkumų, gali džiaugtis laisvu judėjimu ir kitais ES privalumais. Medicinos pažanga taip pat jaunimo pusėje – tikėtina, kad ši karta gyvens gerokai ilgiau nei jų tėvai. Ir nors šios kartos potencialas didžiulis, visgi kelyje į ekonominę gerovę jos laukia nemažai iššūkių.

Mokslo metų naujovės: brandos darbas ir vienodos lietuvių kalbos pamokos

Į mokyklas sugrįžusių mokinių šiais metais laukia keletas pakeitimų. Kai kurie iš jų palies ir šiandien į pirmą klasę einančius daugiau nei 29 tūkst. vaikų.

Pati svarbiausia reforma

Aukštojo mokslo pertvarka yra pati svarbiausia Vyriausybės misija. Beveik visi ligšioliniai ministrų kabinetai susimaudavo arba ignoruodavo šią problemą. Kai kurie buvo ambicingi, bet neturėjo tinkamų galimybių: Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ėmėsi ryžtingų veiksmų, bet nenumatė kai kurių žalingų reformos padarinių, o ekonomikos krizė neleido pertvarkai skirti didesnių išteklių.

Mokyklų direktorių kadencijos truks penkerius metus, tačiau nebus limito jų skaičiui

Penktadienį priimtos švietimo įstatymo pataisos, kuriomis įvedamos kadencijos mokyklų vadovams. Tiesa, kadencijų skaičius nebus ribojamas, nusprendė Seimas.

Švietimo taryba: egzaminai tėra momentinis žinių patikrinimas, todėl reikia kaupiamojo balo

2013–2016 metų švietimo būklės apžvalgą atlikusi Švietimo taryba rekomenduoja mažinti baigiamųjų egzaminų reikšmę. Teigiama, kad alternatyva galėtų tapti kaupiamojo vertinimo sistema.

Patvirtinti dešimt dienų ilgesni mokslo metai

Naujuose bendrojo ugdymo planuose numatyta, jog nuo kitų metų mokslo metai ilgės dešimčia dienų. Tai patvirtino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.