IQ.LT

Meniu

antradienis, kovo 24 d.

Kur investuoti 1000 eurų per 20 metų sugeneravo didžiausią grąžą?

Šiuo metu dalis Lietuvos gyventojų svarsto, kaip toliau kaupti pensijai – likti antroje pakopoje ar investuoti savarankiškai. Tačiau ilgalaikiam rezultatui daug svarbesnis klausimas yra investavimo strategija: kokią jūsų ilgalaikio kaupimo portfelio dalį sudarys akcijos, ir kokią – obligacijos. Per pastaruosius 20 metų skirtingi šių turto klasių deriniai lėmė keliais šimtais procentų besiskiriančius rezultatus.

Centrinio banko dilema

Šiandien Europos centrinis bankas (ECB) palūkanų normų nepakeitė, pripažino didėjančios infliacijos ir lėtėjančio ekonomikos augimo riziką, bet kol kas nepateikė jokių užuominų apie palūkanų normų keitimą. Kokia tikimybė, kad greta kylančių energijos ir daugelio kitų prekių bei paslaugų kainų šiemet pakils ir pinigų kaina?

Naftos kainų šokas maišo kortas investuotojams

Šie metai rinkoms atrodė būsiantys puikūs. Ekonomikos atsigavimas pagaliau pasiekė seniai pamirštus sektorius ir regionus, daugelis pasaulio indeksų stiebėsi į naujas aukštumas, o sąlygos – beveik tobulos tvariam augimui. Tačiau konfliktas Artimuosiuose Rytuose apvertė visas šias tendencijas aukštyn kojom.

Aštrėjanti geopolitika kelia naujus išbandymus finansų rinkoms

Pastarosiomis savaitėmis pasaulio finansų rinkos vis aiškiau pradeda jausti Vidurio Rytų konflikto pasekmes. Sparčiai brangstanti energija didina stagfliacijos riziką ir kelia spaudimą akcijų rinkoms nuo JAV iki Azijos. Nors ekonominiai rodikliai kai kuriose šalyse rodo atsparumą, investuotojai vis dažniau vertina platesnį rizikų spektrą – nuo galimo infliacijos šoko iki lėtėjančio ekonomikos augimo ženklų JAV.

Energetikos krizė – vėl neišvengiama?

Déjà vu, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“ – kai įvykiai ar potyriai kartojasi. Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos sukeltos energetikos krizės Europoje, situacija ir vėl stebėtinai panaši. Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kito šildymo sezono, diskusijos dėl subsidijų bei baimė dėl laukiančios infliacijos – puikiai tiktų ir 2022 metų situacijai apibūdinti. Ar ir vėl susidursime su energetine krize ir kokių sprendimų turime imtis?

Kylanti karo kaina

Karas Vidurio Rytuose akimirksniu pakėlė naftos, gamtinių dujų kainas, o tuo pačiu kuro kainas, tačiau poveikis pradedamas matyti ir daugelyje kitų prekių bei paslaugų kainose. Jau akivaizdu, kad infliacija šiemet bus didesnė nei pernai, o greta to nuotaikas gali pagadinti ir kylančios palūkanų normos.

Valstybės paskata kaupiantiems II pakopoje: kiek pinigų papildomai ji gali uždirbti pensijai?

Kiekvieną mėnesį II pensijų pakopos dalyviams, nesustabdžiusiems asmeninių įmokų mokėjimo, valstybė skiria papildomą paskatą – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų

Lietuvos energetinė nepriklausomybė: nuo proveržio iki naujo plėtros etapo

Artėjant Kovo 11-ajai dažnai kalbame apie politinę ar ekonominę Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau per pastaruosius kelerius metus Lietuva padarė didelį šuolį ir energetikos srityje – šiandien jau galime kalbėti apie realiai sustiprėjusią šalies energetinę nepriklausomybę ir sparčiai augančią vietinę elektros gamybą.

Ar blogiausia jau praeityje?

Naftos ir gamtinių dujų kaina stabilizavosi aukštame, bet ne beprotiškame lygyje, finansų rinkos sužaliavo, o JAV prezidentas karinę operaciją Irane įvertino „15 balų iš 10 galimų“. Ar jau galima nusiraminti ir tikėtis geriausio?

II-osios pensijų pakopos reforma: atsakymai į dažniausius gyventojų klausimus

Nors nuo pensijų reformos pradžios praėjo jau du mėnesiai, gyventojams vis dar kyla klausimų: ar dabar būtina apsispręsti, ar sprendimą vėliau bus galima pakeisti? Kokie pokyčiai galioja pereinamuoju laikotarpiu, o kurie išliks ir po 2027-ųjų? Kaip ir kada bus išmokėtos sukauptos lėšos sulaukus pensijos?

Besidžiaugdami startuoliais nepamirškime smulkiųjų šalies verslų

Lietuviai – versli tauta. Kasmet auga ne tik naujų įmonių, bet ir vienaragių bei startuolių skaičius. Tačiau ar ambicijos šiandien matuojamos tik sparčiu augimu ir vienaragio etikete? Kol viešojoje erdvėje žavimės startuolių sėkmės istorijomis, svarbu nepamiršti įvertinti ir smulkiojo verslo, kuris tyliai, bet stabiliai kuria šalies ekonomiką ir mūsų kasdienį gerbūvį.

JAV įvesti muitai paskelbti neteisėtais – ką tai reškia pasauliui ir Lietuvai?

JAV aukščiausiasis teismas paskelbė, kad didžioji dalis dar praėjusių metų balandžio mėnesį Donaldo Trumpo įvestų muitų yra neteisėti. Toks sprendimas sudavė smūgį muitais paremtai JAV prekybos politikai bei dešimtims jau sudarytų prekybos susitarimų. Nepaisant to, neabejojama, kad, nors ir sunkesnėmis aplinkybės, muitų politikos nebus atsisakyta, o šiais metais matysime tik dar daugiau chaoso ir neapibrėžtumo. Ką šis aukščiausiojo teismo sprendimas reiškia pasauliui ir Lietuvai?

Metų pradžia rinkose: meilę programiniam kodui keičia dėmesys tradicinėms industrijoms

Metų pradžia rinkose itin permaininga. Dauguma akcijų indeksų yra arti istorinių aukštumų ir iš pirmo žvilgsnio nieko įdomaus nevyksta, tačiau po vandeniu ryškėja naujos tendencijos. Rinkos numylėtinių – programinės įrangos vystytojų – akcijos smunka ir išgyvena „SaaS‘pokalipsę“, o investuotojai atsigręžia į fizinę ekonomiką.

Kodėl ECB nebemažina palūkanų?

Šiandien Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė nemažinti palūkanų normų – jos nesikeičia nuo praėjusių metų vasaros ir siekia 2 proc. Tokį sprendimą lemia atsigaunanti euro zonos ekonomika bei noras pasilikti erdvės palūkanų normų mažinimui, jei įvyktų kažkas nemalonaus ir netikėto.

Švęsti negalima dirbti: kur dėti kablelį sparčiai augančiai įmonei?

Spartus verslo augimas dažnai laikomas ženklu, kad pasirinkta kryptis yra teisinga. Didėjančios pajamos, nauji klientai ir auganti komanda paprastai siejami su sėkme. Tačiau praktika rodo, kad būtent sparčiausio augimo laikotarpiu vidutinio dydžio įmonėms tenka priimti sprendimus, susijusius su ilgalaikiais finansiniais ir organizaciniais įsipareigojimais, kuriuos vėliau koreguoti tampa sudėtinga. Tad augant veiklos mastui vis dažniau kyla klausimas – ar verslo tempą lemia realūs įmonės pajėgumai, ar tik ambicijos?

ŽYMA
SWEDBANK