ScanpixSvarbiausių balandžio 4-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
31-oji NATO narė. Suomija balandžio 4 d. oficialiai prisijungė prie gynybinio valstybių aljanso NATO ir tapo 31-ąja jo nare. „Sunku įsivaizduoti geresnį NATO gimtadienį nei Suomijos prisijungimas prie Aljanso“, – antradienio rytą, prieš prasidedant NATO užsienio reikalų ministrų susitikimui, kalbėjo Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Tačiau šią istorinę datą temdo šešėlis – į Aljansą kartu su Suomija ketinusi įstoti Švedija vis dar lieka už borto.
Suomijai oficialiai tapus 31-ąja NATO nare, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Helsinkio prisijungimas prie Aljanso stiprina Baltijos regiono ir viso rytinio flango saugumą. Šalies vadovas antradienį telefonu pasveikino Suomijos kolegą Saulį Niinisto.
Į NATO įstojus Suomijai, kuri turi 1,34 tūkst. kilometrų sieną su Rusija, dabartinė Aljanso siena su jo Šaltojo karo laikų priešininke pailgėjo maždaug dukart. Kremlius antradienį Suomijos narystę NATO pavadino „pasikėsinimu į mūsų saugumą“ ir pareiškė, kad tai yra „naujausias padėties pablogėjimas“.
Perskristi sankcijas. LRT atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kovo 16 d. Palangos oro uoste sulaikytas lėktuvas veikiausiai dalyvavo bandant apeiti Europos Sąjungos Rusijai taikomas sakcijas, ir tai gali būti platesnės sankcijų apėjimo schemos dalis. Iš Danijos per Švediją skridusiam ir kovo 16 d. Palangos oro uoste degalų papildyti nusileidusiam lėktuvui „Cessna“ toliau skristi neleista paaiškėjus, kad galutinis jo kelionės tikslas yra Pskovas Rusijoje. Kaip skelbia LRT tyrimas, Lietuva atsidūrė tinkle, kurio ašis – Rusijoje veikiantis verslas, siūlantis padėti įsigyti ar susigrąžinti dėl sankcijų įstrigusius orlaivius ar jų dalis. Nutupdytąjį lėktuvą pilotavo „Avia Solutions Group“ pilotų mokymo paslaugų bendrovėje „BAA Training“ dirbantis pilotas, įmonė pranešė antradienį jį atleidusi.
Neskatinti infliacijos. Seimo opozicijai pasiūlius, kad Finansų ministerijos siūlomą komercinių bankų viršpelnių mokestį būtų galima nukreipti ne į gynybos sektorių, o būsto paskolas mokantiems gyventojams į kišenes kompensacijų pavidalu, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad toks veiksmas tik paskatintų infliaciją. Anot jos, tokia idėja buvo patvirtinta dar 2009 m. kilus finansų krizei, tačiau vėliau jos atsisakyta. Anot ministrės, bankų solidarumo įnašą reikia nukreipti ten, kur yra universalus poreikis – į karinės infrastruktūros projektus. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė aiškino, kad toks opozicijos siūlymas priešina visuomenę. Anot M. Lingės, solidarumo įnašas gali būti naudojamas tik ypatingoms reikmėms, o siūlymą dalį jo naudoti būsto paskolų palūkanoms kompensuoti jis vadino privilegija tik daliai žmonių – tiems, kurie turi būsto paskolas.
Sparčiausiai ES. Eurostatas antradienį paskelbė, kad būsto kainų augimas Lietuvoje 2022 m. IV ketvirtį buvo vienas sparčiausių visoje ES. Spalį–gruodį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m., būstas Lietuvoje pabrango 16 procentų. Labiau jis brango Vengrijoje (16,5 proc.), Estijoje (16,9 proc.) ir Kroatijoje (17,3 proc.), rodo antradienį paskelbti duomenys.
