Svarbiausių birželio 23-iosios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Kandidatas į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministro kėdę
Premjerė Ingrida Šimonytė pateikė švietimo, mokslo ir sporto viceministro Gintauto Jakšto kandidatūrą į ministrus. Anot Vyriausybės, atsižvelgiant į šioje ir ankstesnėse kadencijose pradėtus pokyčius ir reformas, kurių įgyvendinimas reikalauja, kad ministras nedelsiant galėtų pilnai eiti pareigas, siūlomas esamos ministerijos politinės komandos narys. Prezidento G. Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS patvirtino, kad šalies vadovas artimiausiu metu susitiks su kandidatu ir tada priims sprendimą dėl skyrimo.
33-ejų G. Jakštas šiuo metu ministerijoje yra atsakingas už studijas, mokslą ir technologijas, iki pradėdamas eiti viceministro pareigas jis 2016–2020 m. jis buvo Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas, anksčiau yra dirbęs „Lietuvos draudime“, buvusiame Statistikos departamente (dabar – Valstybės duomenų agentūra). Matematikos magistro laipsnį turintis G. Jakštas nuo 2018 m. buvo laisvai samdomas švietimo ekspertas: 2020 m. Nacionalinei švietimo agentūrai rengė analizę ir rekomendacijos, kaip geriausiais būdais įvertinti mokinius, Europos profesinio mokymo plėtros centrui (CEDEFOP) – Europos įgūdžių indekso apžvalgą.
Lietuvos ekonomika
2023 m. gegužę visos pramonės produkcijos vertė sudarė 2,9 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su balandžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis, sumažėjo 2,8 proc. (nepašalinus – padidėjo 6,1 proc.), praneša Valstybės duomenų agentūra.
2023 m. sausio–gegužės mėn. visa pramonės produkcija sudarė 14,7 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 8,4 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 8 proc.).
Lietuvos tarptautinės prekybos prekėmis deficitas pernai sudarė 8,23 mlrd. eurų. Galutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, 2022 m. prekių eksportuota už 44,31 mlrd. eurų, importuota už 52,54 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 27,31 mlrd. eurų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad gerų naujienų yra nedaug. „Pavasario slogutis pramonėje tęsiasi“, – apibendrino jis.
„Sunkiai sekasi pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos, chemikalų ir chemijos pramonės produktų, kokso ir rafinuotų naftos produktų gamybos sektoriams – jų produkcija susitraukė daugiau nei 15 proc.“, – dėstė V. Janulevičius.
Naujos sankcijos Rusijai
Europos Sąjunga priėmė vienuoliktąjį sankcijų Rusijai paketą dėl jos invazijos į Ukrainą. ES į juodąjį sąrašą įtraukė dar 87 subjektus, kurie tiesiogiai remia Rusijos karinį pramoninį kompleksą ir kuriems turės būti taikomi griežtesni dvejopo naudojimo prekių ir pažangiųjų technologijų eksporto apribojimai. Į sąrašą, kuriame jau yra Rusijos ir Irano subjektų, dabar dar įtraukiami Kinijoje, Uzbekistane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Sirijoje ir Armėnijoje registruoti subjektai. Išplečiamas tranzito draudimas įtraukiant tam tikras jautrias prekes, pavyzdžiui, pažangiąsias technologijas, aviacijai reikalingas medžiagas, iš ES į trečiąsias šalis eksportuojamas per Rusiją.
Dingusio povandeninio laivo paieškos virsta tyrimo ir nelaimės likvidavimo misija
Ketvirtadienį baigėsi penkias dienas trukusios tarptautinės paieškos, paskelbus, kad visi povandeninio laivo keleiviai žuvo, kai jis sprogo netoli „Titaniko“ nuolaužų. Kontradmirolas Johnas Maugeris pareiškė, kad buvo pradėtas tyrimas dėl to, kas nutiko.
Nelaimės metu žuvo visi povandeniniame laive buvę keleiviai: bendrovės „Oceangate“ generalinis direktorius Stocktonas Rushas, Pakistano magnatas Shahzada Dawoodas ir jo sūnus Sulemanas, britų milijardierius Hamishas Hardingas ir Prancūzijos povandeninių laivų operatorius Paulis-Henri Nargeolet.
Nuo 2021 m. „Oceangate“ organizuoja kasmetines keliones su turistais, siekdama užfiksuoti „Titaniko“ irimą ir jį supančią povandeninę ekosistemą. Už vietą povandeniniame laive prašyta 250 000 JAV dolerių (228 tūkst. eurų). Remiantis „Oceangate“ duomenimis, 2021–2022 m. šios bendrovės povandeniniu laivu į „Titaniko“ sudužimo vietą sėkmingai nukeliavo mažiausiai 46 žmonės. Tačiau klausimų dėl povandeninio laivo saugumo kėlė tiek bendrovės darbuotojai, tiek keleiviai.