Julius Kalinskas/ELTASvarbiausių rugpjūčio 14-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Atsistatydina Latvijos ministras pirmininkas
Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis pirmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą, o kaip sprendimo priežastį nurodė dinamikos stoką dabartinėje vyriausybėje. Spaudos konferencijoje jis sakė, kad savo vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą įteiks prezidentui Edgarui Rinkevičiui ketvirtadienį. K. Karinio ir dabartinio ministrų kabineto atsistatydinimas sudarys sąlygas formuoti naują vyriausybę.
Kaip pabrėžė K. Karinis, šalies vystymuisi svarbūs daugelis veiksnių, tačiau pirmiausia – stipri ir dinamiška vyriausybė, gebanti priimti sudėtingus sprendimus. Pasak premjero, po ilgų derybų tapo aišku, kad centristinis „Jungtinis sąrašas“ ir konservatyvusis „Nacionalinis susivienijimas“ daro viską, kad pristabdytų bet kokius bandymus suteikti vyriausybei daugiau dinamiškumo. Jei dinamiškumo negali užtikrinti dabartinė vyriausybė, reikia naujos, sakė jis.
Kinijos gynybos ministras šią savaitę lankysis Rusijoje ir Baltarusijoje
Kinijos gynybos ministras Li Shangfu šią savaitę lankysis Rusijoje ir Baltarusijoje, pirmadienį pranešė jo vadovaujama ministerija. Pastaraisiais metais Pekino ir Maskvos ryšiai išliko šilti, Kinijai atsisakius pasisakyti prieš plačiai pasmerktą Rusijos visapusišką invaziją į kaimynę Ukrainą. Kinija ir Rusija yra strateginės sąjungininkės – abi pusės dažnai giriasi „limitų nevaržoma“ tarpusavio partneryste ir bendradarbiavimu ekonominėje bei karinėje srityse.
ScanpixNigerio chunta nori teisti nuverstą prezidentą M. Bazoumą
Nigerio karinė vyriausybė pažadėjo patraukti nušalintąjį prezidentą Mohamedą Bazoumą baudžiamojon atsakomybėn už „valstybės išdavystę“. Praėjusį mėnesį valdžią perėmusi chunta apkaltino M. Bazoumą „kenkimu Nigerio vidaus ir išorės saugumui“.
Sekmadienį Nigerio chunta vis dar demonstravo atvirumą deryboms su Vakarų Afrikos valstybių organizacija (ECOWAS). Blokas yra pareikalavęs, kad pučistai paleistų sulaikytą prezidentą.
ScanpixRusijos rublio kursas pasiekė 100 rublių už JAV dolerį ribą
Rusijos rublio kursas pirmadienį kirto 100 rublių už JAV dolerį kartelę ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2022 m. kovo 23 d., t. y. netrukus po to, kai Maskva pradėjo savo karinę operaciją Ukrainoje. Portalo „Trading Economics“ skaičiavimais, nuo metų pradžios rublio kursas JAV valiutos atžvilgiu krito maždaug 38 procentais.
Portalas rašo, kad keletas veiksnių, įskaitant tarptautines sankcijas, sumažėjusias pajamas iš naftos eksporto, nesubalansuotus valiutos srautus, kapitalo nutekėjimą, sumažėjusią paklausą pagrindinių eksporto partnerių, tokių kaip Kinija ir Indija, ekonomikoje ir darbo jėgos krizę, kartu kelia didelę grėsmę Rusijos ekonomikos perspektyvoms.
