ScanpixSvarbiausių spalio 6-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Dėl mokytojų streiko nutraukimo bus sprendžiama kitą savaitę
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas teigia, kad sprendimas dėl mokytojų streiko nutraukimo bus priimtas kitą savaitę. „Šiuo metu vyksta mokytojų eitynės, planuojam kitą savaitę pasiekti Vilnių, planuojam mitingą prie Vyriausybės, ir kitą savaitę mokytojai spręs, kiek laiko dar streikuosim, ar, jei nepasieksim sutarimo, fiksuosim, kad su šia Vyriausybe tartis beprasmiška, ji negirdi nei visuomenės lūkesčių, nei švietimo bendruomenės interesų“, – BNS penktadienį sakė A. Navickas.
Žygimantas Gedvila/ELTAPenktadienį švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pasirašė atnaujintą kolektyvinę sutartį. Ją A. Navickas vadina „netikru susitarimu“, kuris netenkina mokytojų lūkesčių. Ministras pabrėžė, kad didesnis finansinis augimas, kaip reikalauja A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga, yra neįmanomas, įvertinus valstybės galimybes.
ES lyderiai tariasi dėl bloko plėtros
Penktadienį Ispanijos mieste Granadoje vyksta neformalus ES šalių lyderių susitikimas, kurio metu, be kita ko, bus vertinamos ES plėtros galimybės. Prie bloko prisijungti tikisi ne tik Ukraina, bet ir kelios Vakarų Balkanų šalys bei Moldova. Dabartinėms narėms tai jau pasirodė gana sudėtinga, ypač atsižvelgiant į dešimtmečių senumo taisykles, kurios vis dar galioja ir kurios buvo sukurtos dešimčiai glaudžiai tarpusavyje susijusių šalių. Pernai birželį Ukrainai ir Moldovai buvo oficialiai suteiktas ES kandidačių statusas – tai buvo neįprastai greitas sprendimas Bendrijai ir jos lėtam požiūriui į plėtrą, kurį paskatino karas Ukrainoje.
Rusija demonstruoja branduolinius ginklus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pranešė, kad šalis sėkmingai išbandė eksperimentinę branduolinį variklį turinčią sparnuotąją raketą, ir perspėjo, kad parlamentas gali atšaukti branduolinius bandymus draudžiančios sutarties ratifikavimą. Rusija iš esmės baigė kurti sparnuotąją raketą „Burevestnik“ ir sunkiąją tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“ bei pradės jas gaminti. Apie šią raketą, kuriai NATO yra suteikusi kodinį pavadinimą „Skyfall“ ir apie kurią Rusijos lyderis pirmą kartą užsiminė 2018 m., žinoma nedaug, o daugelis Vakarų ekspertų ją vertina skeptiškai ir pabrėžia, kad branduolinis variklis gali būti labai nepatikimas.
YouTubeCharkivas toliau kenčia nuo rusų smūgių
Rusams penktadienį smogus Ukrainos šiaurės rytuose esančiam Charkivui žuvo du žmonės, dar 28 buvo sužeisti. Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad iš po griuvėsių ištrauktas 10 metų vaiko kūnas. Vėliau I. Klymenka pranešė, kad iš po griuvėsių ištrauktas dar vieno žmogaus kūnas. Tai – žuvusio 10-mečio ir sužeisto kūdikio senelė.
Per Rusijos ketvirtadienį surengtą smūgį Ukrainos rytuose esančiame kaime žuvo mažiausiai 51 į šermenis susirinkęs žmogus. Ataka įvykdyta Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje esančiame Hrozos kaime, turinčiame 330 gyventojų. Tarp aukų yra šešerių metų vaikas. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaro biuras penktadienį pranešė, kad smūgio kaltininkė greičiausiai buvo Rusijos paleista raketa.
Nobelio taikos premija – su moterų priespauda kovojančiai N. Mohammadi
Šių metų Nobelio taikos premija atiteko Narges Mohammadi už jos „kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems“, penktadienį paskelbė Norvegijos Nobelio komitetas. Komiteto pranešime sakoma, kad N. Mohammadi, kuri šiuo metu yra kalinama, „drąsi kova už saviraiškos laisvę ir teisę į nepriklausomybę pareikalavo didžiulių asmeninių nuostolių“. „Iš viso Irano režimas ją buvo sulaikęs 13 kartų, penkis kartus nuteisė ir iš viso skyrė 31 metus kalėjimo ir 154 kirčius rykšte“, – priduriama jame. Laureatė gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.
