ScanpixSvarbiausių gegužės 25-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Valstybės tarnautojų reforma. Seimas ketvirtadienį priėmė valstybės tarnybos reformą, kuri keičia viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką, vadovams leidžia lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pertvarka leis viešajam sektoriui pritraukti specialistus, kurių dabar negalima pasamdyti dėl atlyginimų skirtumų viešajame ir privačiame sektoriuje, arba tenka naudoti neskaidrias schemas atlyginimą keliant per padidintą krūvį ar vadovaujamas pareigas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad be pokyčių valstybės tarnyboje nebeliks kam dirbti, nes „toliau egzistuos neteisinga ir nemotyvuojanti atlygio sistema, toliau daugės perdegusių ir nepatenkintų valstybės tarnautojų“. Reformą inicijavusi Vidaus reikalų ministerija skaičiuoja, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams kelti šiemet papildomai reikės 15,8 mln. eurų, 2024 m. reikės dar 1,14 mln. eurų, o 2025 m. – dar 3,05 mln. eurų.
ELTAKas užims Jenso Stoltenbergo kėdę? Žiniasklaidoje pasirodė spėlionių, kas taps naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi. Septynis dešimtmečius NATO vadovavo vyrai iš Vakarų Europos, todėl daugelis stebėtojų teigė, kad atėjo laikas vadovauti Rytų Europos atstovui ir moteriai.
Leidinys „Politico“ pranešė, kad Danijos premjerė Mette Frederiksen gali užimti šią vietą. Kitą mėnesį ji vyksta į Vašingtoną, dėl to sukėlė ypatingą susidomėjimą ir spekuliacijų, kad būtent M. Frederiksen gali tapti naująja NATO vadove. Oficialiame pranešime teigiama, kad M. Frederiksen su Joe Bidenu „aptars mūsų, kaip NATO sąjungininkų ir artimų partnerių, pastangas stiprinti transatlantinį saugumą ir ekonominę gerovę“. Pati politikė pasirodžiusią informaciją neigė.
Scanpix*****susije*****
JAV prezidento rinkimai. Donaldo Trumpo konkurento Rono DeSantiso prezidentinės kampanijos pradžią platformoje „Twitter“ aptemdė techniniai nesklandumai, kurie truko beveik pusvalandį, per kurį šimtai tūkstančių vartotojų išjungė transliaciją. R. DeSantisas buvo priverstas pasakyti sutrumpintą savo kalbos, kurioje žadėjo vadovauti „didžiajam Amerikos sugrįžimui“, versiją.
44-erių metų Floridos gubernatorius R. DeSantisas laikomas rimčiausiu D. Trumpo varžovu. Jis yra ultrakonservatyvus, turintis nepriekaištingą rinkimų pergalių istoriją – tris kartus buvo išrinktas Kongreso nariu. Praėjusiais metais jis buvo perrinktas didžiausiu skirtumu Floridoje per 40 metų. Jis save vaizduoja kaip paprastų amerikiečių kovos su progresyviomis vertybėmis lyderį.
Jis pasirašė draudimą Floridos valstybinėse mokyklose dėstyti LGBTQ temas ar diskutuoti apie jas klasėse. Šį pavasarį jis pasirašė įstatymą, draudžiantį abortus šešių savaičių laikotarpiu, kai dauguma moterų dar nesuvokia, kad yra nėščios. Šį pavasarį R. DeSantisas taip pat priėmė įstatymą, leidžiantį Floridos gyventojams nešiotis šaunamąjį ginklą be leidimo. Jis pastūmėjo naujas priemones, kurios, kaip perspėja ekspertai, susilpnins spaudos laisvę. Jis taip pat perėmė laisvųjų menų koledžo, kuris, jo manymu, indoktrinuoja studentus kairiąja ideologija, kontrolę.
Auganti Saudo Arabijos įtaka. Savaitraštis „The Economist“ pranešė, kad Kanada ir Saudo Arabija susitarė atkurti diplomatinius ryšius ir taip nutraukė penkerius metus trukusią įtampą. Abi šalys pareiškė, kad paskirs naujus ambasadorius ir užmegs bendrais interesais grindžiamus santykius. Jų santykiai nutrūko 2018 m. po to, kai Kanados pareigūnai sukritikavo Saudo Arabijos žmogaus teisių padėtį. Atsakydama į tai Karalystė įšaldė visus naujus prekybos ir investicijų sandorius su Kanada.
