ScanpixSvarbiausių lapkričio 10-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
G. Landsbergio susitarimas dėl paramos Ukrainai
Šiandien užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Europos Tarybos (ET) generalinė sekretorė Marija Pejčinović Burić susitikime Vilniuje susitarė dėl abipusio įsipareigojimo remti Ukrainą. Susitikimo metu buvo aptartos ET ir Lietuvos bendradarbiavimo aktualijos besikeičiančios geopolitinės situacijos kontekste ir artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Tarybos Ministrų Komitetui kitų metų gegužės–lapkričio mėnesiais.
Pareigūnai kaip esminį veiklos tikslą įvardijo paramą Ukrainai nesibaigiant brutaliai agresijai.
Nuo gruodžio pabaigos – patogesnės kelionės į Rygą
„Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ pranešė, kad pirmasis traukinys iš Vilniaus į Rygą turėtų išvykti gruodžio 27 dieną. Traukiniai kursuos maršrutu Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Joniškis–Jelgava–Ryga. Naujuoju maršrutu bus galima keliauti be persėdimų, o traukinys bus pritaikytas ir individualiems žmonių poreikiams.
OrganizatoriaiMetinė infliacija spalį – 2,8 proc.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje metinė infliacija spalį, palyginti su 2022 m. spaliu, siekė 2,8 proc., o mėnesio infliacija (spalį, palyginti su rugsėju) – 0,3 procento.
Mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo drabužių ir avalynės, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių, elektros, mėsos ir jos gaminių kainų padidėjimas bei atostogų išvykų, degalų ir tepalų, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų sumažėjimas. Spalį, palyginti su rugsėju, dėl naujų rudens–žiemos sezono kolekcijų drabužių ir avalynės kainos padidėjo 5,4 proc., avalynė pabrango 8,9 proc., drabužiai – 4 proc. Poilsio ir kultūros prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1,6 proc.
Izraelis pritarė humanitarinei pertraukai
Izraelis sutiko Gazos Ruožo šiaurinėje dalyje paskelbti humanitarinę pertrauką, kurios metu dalis gyventojų galėtų saugiai pasitraukti iš mūšio zonos. Vis dėlto Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu vis dar nepritaria visiškam karo veiksmų nutraukimui Gazos Ruože. Jo teigimu, šiuo metu bet kokios paliaubos reikštų Izraelio pasidavimą teroristinei grupuotei „Hamas“.
„Tiksinti bomba“ JAV vyriausybėje
Praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po to, kai JAV federalinė vyriausybė tik per plauką išvengė finansavimo pertrūkio, susiskaldęs Kongresas vėl turi nedaug laiko – vos savaitę – patvirtinti naują biudžetą. Jei nebus susitarta iki lapkričio 17 d., didžiausias pasaulio ūkis iš karto pradės spausti stabdį – 1,5 mln. vyriausybės darbuotojų liks be atlyginimų, duris užvers dauguma federalinių objektų, įskaitant nacionalinius parkus, o tokie sektoriai kaip aviacija gali būti priversti sulėtinti apsukas.
SCANPIXUkrainiečių atakos Kryme
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdyba penktadienį pranešė, kad per praėjusią naktį Ukrainos pajėgos Kryme jūriniais dronais atakavo du Rusijos mažuosius desantinius katerius. Laivuose buvo šarvuotosios technikos, įskaitant šarvuočius BTR-82.
Taip pat Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai šiandien paskelbė, jog Rusijos karinei vadovybei gali būti sunku perkelti kovinį pastiprinimą, kad galėtų reaguoti į Ukrainos operacijas kairiajame Dniepro krante Chersono srityje. Pasak ISW, Rusijos kariuomenė ir toliau telkia pajėgas pulti prie Avdijivkos ir lokaliems puolimo veiksmams Charkivo ir Luhansko srityse. Jei Rusija perdislokuotų pajėgas Chersono kryptimi, greičiausiai tai sumažintų Rusijos galimybes paremti kitas operacijas.
Susitarimas dėl gamtos atkūrimo plano
Europos Sąjungos institucijos ir gamtosaugininkai penktadienį su išlygomis ir atsargiai sveikino svarbų planą, kaip 27 valstybių bloke geriau saugoti gamtą ir kovoti su klimato kaita. Šis planas – viena pagrindinių Europos žaliojo kurso, kuriuo siekiama nustatyti ambicingiausius pasaulyje klimato ir biologinės įvairovės tikslus ir paversti bloką pasauliniu orientyru visais klimato klausimais, dalis.
ScanpixPagal bendrą ES institucijų susitarimą valstybės narės turėtų pasiekti konkrečių buveinių ir rūšių atkūrimo tikslus, kad iki 2030 m. būtų atkurta bent penktadalis ES sausumos ir jūros teritorijų.
