Marius Morkevičius/ELTASvarbiausių gegužės 26-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Pirmalaikiai rinkimai. Valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija pasiūlė pirmalaikius Seimo rinkimus rengti rugsėjo 10-ąją. Nutarimo projektas registruotas penktadienį. Dėl balsavimo laiko, anot partijos pirmininko ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, dar nėra nuspręsta, tačiau svarstoma apie pirmą arba antrą birželio savaitę. Taip pat nenuspręsta, ar balsavimas frakcijos nariams būtų privalomas.
Nutarimo projekte sakoma, kad abejonės dėl savivaldos politikų išlaidų skaidrumo „neigiamai veikia pasitikėjimą visomis parlamentinėmis partijomis ir visomis politinėmis valdžios institucijomis“. Pasak konservatorių, piktnaudžiauti išmokomis leidžianti ydinga sistema „sudaro prielaidas kvestionuoti Seimo, Vyriausybės ir politinės sistemos legitimumą“, todėl reikia atnaujinti piliečių pasitikėjimo mandatą.
Vilniaus Rusijos forumas. Penktadienį Vilniuje devintą kartą vyko Lietuvos užsienio reikalų ministerijos organizuojamas Rusijos forumas, kuriame susirinko garsūs Rusijos opozicijos atstovai ir Lietuvos politikai, tarp jų – Michailas Chodorkovskis, Garry Kasparovas, Janas Račinskis ir kiti. Užsienio reikalų ministro G. Landsbergio teigimu, šis forumas įrodo, kad demokratija Rusijoje įmanoma.
Rusijos karas Ukrainoje. Penktadienio rytą rusų raketai pataikius į Dniepre esančią ligoninę žuvo du asmenys, dar 25 žmonės sužeisti, trys laikomi dingusiais. V. Zelenskis pareiškė, kad Rusija dar kartą įrodė, kad smogdama medicinos įstaigai kovoja prieš viską, kas žmogiška ir teisinga.
ScanpixAukščiausio rango JAV kariuomenės generolas Markas Milley penktadienį teigė, kad Rusija nepasieks karinės pergalės Ukrainoje, tačiau tikėtina, kad karas užsitęs, nes nė viena pusė negali iškovoti visiškos pergalės, o prie derybų stalo sėsti irgi neketina. Ukrainoje yra šimtai tūkstančių Rusijos karių, todėl Kyjivo tikslas artimiausiu metu susigrąžinti visą savo teritoriją yra mažai tikėtinas. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas teigė, kad rėmėjai iš viso saugumo srityje Ukrainai suteikė beveik 65 mlrd. dolerių vertės (apie 61 mlrd. eurų) paramą.
Japonija nusprendė įvesti Rusijai naujų sankcijų po to, kai Kremlius paskelbė apie branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje ir praėjus savaitei po G 7 atstovų susitikimo Hirošimoje. Per Antrąjį pasaulinį karą nuo branduolinių bombų nukentėjusi Japonija iki šiol griežtai pasisako prieš branduolinių ginklų platinimą ir naudojimą. Naujos Japonijos sankcijos nukreiptos prieš Maskvos karinį, statybos ir inžinerijos sektorius.
Nauja banga. Kinija praneša apie naują kylančią COVID-19 bangą, nes per pastarąsias kelias savaites Pekine ėmė smarkiai daugėti infekcijos atvejų. Nors ekspertai mano, kad 80–90 proc. iš visų 1,4 mlrd. Kinijos gyventojų užsikrėtė per gruodžio ir sausio mėnesiais kilusią bangą, gali būti, kad dabar imuniteto lygis sumažėjo. Gruodį po trejų metų Kinija staiga atsisakė anksčiau griežtos nulinės COVID-19 strategijos.
Scanpix