Meniu
Prenumerata

šeštadienis, spalio 5 d.


NAUJIENŲ APŽVALGA
Pirmadienio kaleidoskopas: akcija Ukrainai, Lenkijos gynybos užmojai ir kiti svarbiausi dienos įvykiai
IQ
Scanpix
Lenkijos kariai.

Svarbiausios sausio 30-osios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio.

Radarai Ukrainai. LRT kartu su keturiomis nevyriausybinėmis organizacijomis pirmadienį paskelbė apie Ukrainai renkamą paramą. Iš surinktų lėšų ketinama pirkti Izraelio gamybos radarus, gebančius aptikti įvairių tipų, greičio ir dydžio judančius objektus ore, įskaitant ir didelę žalą Ukrainos kariuomenei bei civiliams darančius iranietiškus dronus. Akcijoje „Radarom!“ dalyvauja organizacijos „Blue/Yellow“, „1K fondas“, „Stiprūs kartu“ ir „Laisvės TV“. Parama renkama iki vasario 24-osios, kai bus minimos Rusijos invazijos į Ukrainą metinės, tikimasi surinkti mažiausiai 5 mln. eurų.

Stiprūs kaimynai. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis paskelbė apie šalies planus 2023-iaisiais gynybai skirti 4 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai būtų dvigubai daugiau nei kaip rekomendacija numatyta NATO 2 proc. BVP riba. Pernai Lenkija gynybai skyrė 2,4 proc., o šių metų biudžete numatyti 3 proc., nors biudžeto dar nepatvirtino šalies prezidentas. M. Morawieckis dar nepatikslino, kaip šis tikslas bus finansuojamas.

Naikintuvai – ne tankai. Nors praėjusią savaitę Berlynas sutiko perduoti Ukrainai savo gamybos tankų „Leopard 2“, pirmadienį šalies kancleris Olafas Scholzas dar sykį pakartojo, kad naikintuvų Vokietija į frontą nesiųs. Nepaisydamas Kyjivo prašymų tiekti daugiau ginkluotės, interviu vokiečių dienraščiui „Tagesspiegel“ kancleris aiškino baiminąsis, kad tokį žingsnį Rusija suprastų kaip karo eskalavimą, ir patvirtino planus dar kartą pasikalbėti telefonu su Vladimiru Putinu.

Scanpix
O. Scholzas.

Tik kartu. Turkijai patvirtinus, kad galėtų ratifikuoti Suomijos įstojimo į NATO paraišką be Švedijos, suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto teigė, jog vis dar tikisi į Aljansą įstoti kartu su kaimyne. Tiesa, praėjusią savaitę jis kalbėjo, kad Helsinkiui derėtų apsvarstyti visus įmanomus narystės kelius, tarp jų – ir stojimą be Stokholmo.

Dar ne pabaiga. Pasauliui vis labiau pamirštant apie pandemijos grėsmę, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tikina, kad koronavirusas išlieka tarptautine krize. PSO generalinio direktoriaus Tedro Adhanomo Ghebreyesuso teigimu, nors dabartinė padėtis yra kur kas geresnė, nei buvo tuo pačiu metu pernai, o pandemija pamažu įeina į „pereinamąjį laikotarpį“, pasaulinis atsakas į krizę „tebėra ribotas“.

Irmantas Gelūnas/BNS
Koronavirusas.

Įtampa Levante. Ketvirtadienį Izraelio kariuomenei surengus reidą Džanino pabėgėlių stovykloje okupuotame Vakarų Krante, per kurį žuvo 10 žmonių, penktadienį ir šeštadienį palestiniečiai atsakė išpuoliais, per vieną jų sinagogoje nužudyti septyni asmenys. Tai – rimčiausias abiejų pusių susirėmimas per kelerius pastaruosius metus. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas per iš anksto suplanuotą vizitą Izraelyje paragino abi puses kuo greičiau deeskaluoti situaciją.

2023 01 30 16:30
Spausdinti