UnsplashSvarbiausių balandžio 24-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Sankcijos „Rosatom“. Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) valstybių užsienio reikalų ministrai Liuksemburge turėtų aptarti 11-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą. Tačiau, anot ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio, sankcijoms „Rossatom“ ES dar nėra pasiruošusi. Būtent Lietuva dar kovo mėnesį pateikė naujus pasiūlymus dėl sankcijų „Rosatom“, kuri perėmė okupuotą Ukrainos Zaporižios AE ir atlieka rimtą vaidmenį Rusijos branduoliniame sektoriuje.
Solidarumas dėl kinų. ES Užsienio reikalų tarybos, kurią sudaro ES valstybių užsienio reikalų ministrai, darbotvarkėje buvo įtrauktas ir savaitgalį Kinijos ambasadoriaus Lu Shaye Prancūzijoje pareiškimas dėl buvusių SSRS valstybių suvereniteto. Anot Lu Shaye, šalys, kadaise buvusios SSRS respublikos, „pagal tarptautinę teisę neturi įsigaliojusio statuso“, nes esą nėra jokių šį statusą įtvirtinusių tarptautinių sutarčių. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad Lietuva tikisi paramos iš ES šalių. J. Borrellis Kinijos ambasadoriaus pareiškimus pavadino „nepriimtinais“.
Marius Morkevičius/ELTAGynybos pramonė. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sutarė, kad reikia pradėti šalinti kliūtis Lietuvos gynybos pramonės plėtrai. Dėl to bus parengti nauji teisės aktai, siūlantys keisti šiandienos aktualijų nebeatitinkančią padėtį. Bus kreipiamas dėmesys į Ginklų šaudmenų kontrolės įstatymą, Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) pagrindų įstatymą, pagal kurį LEZ draudžiama su gynyba susijusi veikla, keliami gausesnio finansavimo įmonėms siūlymai.
Blogos žinios pramonės sektoriui. Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, Lietuvos pramonė pirmą šių metų ketvirtį smuko 12 proc., vien kovą – apie 17 proc. Ekonomistai teigia, kad pramonės sektorius išgyvena recesiją, ir ilgainiui ją gali pajusti ir kiti. Geriausiu atveju šiemet tikėtina pramonės stagnacija ar nedidelis susitraukimas, kita vertus, sunkmečiu taupantys vakariečiai gali duoti Lietuvai papildomų gamybos užsakymų.
Rusijos karas Ukrainoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia esąs užtikrintas Ukrainos kariuomenės gebėjimais atremti rusų pajėgas, o pati šalis rengiasi kontrpuolimui. Jis pripažino, kad padėtis fronte išlieka sudėtinga, tačiau ukrainiečiai siekia pergalės. Karo analitikai teigia, kad Ukrainos kariuomenė įsiveržė į iki šiol okupantų kontroliuotą Dniepro upės krantą iš dalies išlaisvintoje pietinėje Chersono srityje. Nauja raida reikštų, kad Rusijos daliniai nebekontroliuoja dar daugiau srities teritorijos. Dėl to okupantai galėtų sutelkti dėmesį tik į miestus, teigia ISW analitikai.
ScanpixGinkluoti iki dantų. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) atliktas tyrimas rodo, kad 2022 m. Europos karinės išlaidos augo rekordiniu greičiu ir daugiausia nuo Šaltojo karo laikų. Dėl padidėjusių išlaidų Europoje pasaulio karinės išlaidos buvo rekordinės aštuntus metus iš eilės ir sudarė 2,24 trilijono JAV dolerių (apie 2,04 trilijono eurų) – 2,2 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). 2022-aisiais, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Europa savo kariuomenėms išleido 13 proc. daugiau nei per ankstesnius vienus metus. Skaičius pateikiamas neatsižvelgiant į staigų infliacijos šuolį ir tai reiškia, kad faktinės išlaidos buvo dar didesnės, teigia analitinis centras.
