Svarbiausių kovo 13-osios naujienų iš Lietuvos ir užsienio apžvalga.
Pensijų kaupimo pokyčiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiandien pasiūlė lankstesnes sąlygas naujai į antrosios pakopos pensijų fondus įtrauktiems asmenims. Vietoj pakartotinio įtraukimo žmonės būtų pakartotinai įtraukiami tik vieną kartą, o per pirmus tris mėnesius asmenys iš kaupimo galėtų pasitraukti. Taip pat siūloma sukaupusiems iki 10,8 tūkst. eurų leisti patiems pasirinkti pageidaujamos rūšies išmoką – periodinę arba vienkartinę. Sukaupusiems 5,4–10,8 tūkst. eurus nebeliktų privalomų periodinių išmokų. Lietuvoje vidutinė pensija siekia šiek tiek mažiau nei 50 proc. vidutinio atlyginimo.
Dar ne pabaiga. Infliacijai euro zonoje nelėtėjant, kovo 16 d. Europos centrinio banko (ECB) Valdančioji taryba rinksis į susitikimą, kuriame numatoma bazines palūkanų normas pakelti dar 0,5 procentinio punkto. Ekonomistų ir bankų prognozėmis, galima tikėtis, kad bazinės palūkanų normos 4 proc. pasieks liepos mėnesį. Tai turėtų persiduoti ir EURIBOR, kuris liepą, spėjama, pasieks 3,9 proc. (šiuo metu šešių mėnesių EURIBOR yra 3,4 proc.). Eurostato duomenimis, vasarį euro zonoje fiksuota infliacija siekė 8,5 proc. – viršijo prognozuotus 8,2 proc.
Rusijos karas Ukrainoje. Įnirtingi mūšiai dėl Bachmuto miesto Ukrainos rytuose tęsiasi, pranešė Ukrainos kariuomenė ir rusų samdinių grupė „Wagner“. Analitikai nesutaria dėl Bachmuto, kaip karinio prizo, strateginės reikšmės, tačiau miestas įgijo svarbią politinę reikšmę, o abi pusės kovai skyrė daug išteklių. „Wagner“ teigia artėjanti link miesto centro.
Amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“ pirmadienį išplatino naujieną, kad Kinijos lyderis Xi Jinpingas planuoja vizitą į Maskvą, taip pat vaizdo skambučiu paskambinti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Kinija šios naujienos nekomentuoja. Vakarų valstybės kaltina Kiniją ketinant tiekti Rusijai ginklus.
Jungtinės Tautos pirmadienį pradėjo derybas su Rusija dėl grūdų tiekimo iš šios užblokuotų Ukrainos uostų Juodojoje jūroje. Toks susitarimas buvo pasiektas pernai liepą ir turėtų būti automatiškai pratęstas kovo 18 d., jei jo šalys tam neprieštaraus, tačiau Maskva aiškina, kad nesilaikoma lygiagretaus susitarimo dėl Rusijos eksporto.
Išlaidos gynybai. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų institutas (SIPRI) apskaičiavo, kad Europos ginklų importas 2022-aisiais padvigubėjo (93 proc.). Tyrėjų teigimu, tokius skaičius lėmė itin didelis ginklų eksportas į Ukrainą – pastaroji tapo trečiąja ginklų importuotoja pagal kiekį pasaulyje. Prognozės rodo, kad ateityje Europos ginklų importas augs.