Svarbiausių birželio 2-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Raginimai NATO dėl didesnio gynybos finansavimo ir Ukrainos priėmimo
Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku. Susitikime aptartas artėjantis NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, Ukrainos narystės Europos Sąjungoje siekis, Ukrainos atstatymo ir Rusijos atskaitomybės klausimai, praneša prezidentūra.
Premjerė Ingrida Šimonytė dalyvavo NATO šalių parlamentų pirmininkų susitikime, kuriame ragino NATO valstybes nares skirti daugiau lėšų gynybai. Jos teigimu, gynybai skiriami 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) turėtų tapti minimalia riba (šiuo metu tai yra rekomendacija). Premjerė aiškino, kad vienas svarbiausių NATO gynybos garantų – Aljanso rytinio flango stiprinimas ir geresnis NATO karių pasirengimas, o tai padėtų padaryti gausesnės partnerių pajėgos Baltijos šalyse.
Šiame susitikime dalyvavęs ir G. Nausėda kalbėjo, kad tariantis dėl NATO valstybių narių gynybos finansavimo „grindų“ parlamentų vaidmuo yra kritinis.
Užsienio reikalų ministas Gabrielius Landsbergis prancūzų laikraščiui „Le Figaro“ teigė, kad norint iki galo įveikti Rusiją būtina ne tik ją visiškai nugalėti karo lauke, bet ir priimti Ukrainą į NATO. „(...) Nesuprantu samprotavimų, dėl kurių atmetamas Ukrainos kelias į NATO. Rusija jau peržengė visas raudonas linijas. Jei nebus sprendimo priimti Ukrainą į NATO, Europa atsidurs labai pavojingoje situacijoje“, – sakė jis.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas savaitgalį vyks į Turkiją pasveikinti dar vieną kadenciją prezidento rinkimuose iškovojusio Recepo Tayyipo Erdoğano ir dalyvauti jo inauguracijoje. Nepaisant neretai antivakarietiškos ir prieš Europos Sąjungą nusistačiusios Turkijos prezidento retorikos, šiuo metu stiprinti santykius su Ankara yra ypač svarbu siekiant, kad R. T. Erdoğanas bei jo Teisingumo ir plėtros partija (AKP) nesipriešintų Švedijos stojimui į NATO.
Demokratijos pliusai ir minusai
I. Šimonytė, penktadienį žurnalistų paklausta apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje kilusius nesutarimus dėl norimų skelbti pirmalaikių rinkimų, aiškino, kad nuomonių įvairovė visuomet buvo būdinga partijai ir tai yra „nesibaigianti demokratijos šventė“. „Mūsų partijoje visokių nuomonių visada yra labai daug. Tuo ši partija ir žavinga, kad tai yra nesibaigianti demokratijos šventė“, – penktadienį Seime susirinkusiems žurnalistams ironiškai atsakė I. Šimonytė.
Partizaninis karas Rusijoje ir naujienos iš Ukrainos
Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė apie penktadienį per apšaudymą žuvusius du civilius. Anot jo, nuo skeveldrų žuvo pro šalį automobiliu važiavusios dvi moterys. Dar du asmenys sužeisti. Gubernatoriaus teigimu, Ukraina apšaudė kelią Maslova Pristanės kaime Šebekino rajone, nukentėjo ir kitos gyvenvietės, apgadinti pastatai gretimuose Kursko ir Briansko regionuose. Ketvirtadienį Rusijos kariuomenė pareiškė atrėmusi tariamą Ukrainos bandymą įsiveržti į Belgorodo sritį.
Britų žvalgyba skelbia, kad Rusiją ištikusi dilema – ar stiprinti gynybą pasienio regionuose, ar siųsti daugiau karių ir technikos į okupuotas Ukrainos teritorijas. Nors Belgorodo srityje netoli Ukrainos sienos ketvirtadienį greičiau nei prieš tai pavyko nuslopinti naują „partizanų“ puolimą, Rusija, jos pačios duomenimis, tam savo teritorijoje panaudojo visą savo karinę galią. Tai esą buvo ir koviniai sraigtasparniai, ir sunkieji raketų paleidimo įrenginiai.
Kyjivas penktadienio naktį numušė daugiau nei 30 Rusijos raketų ir dronų, praneša „Deutsche Welle“. Jie taikėsi į įvairius taikinius, buvo surengtos dvi atakos, tačiau apie pagalbos skambučius ar sužeistuosius nepranešama. Ketvirtadienį Rusijos atakos Ukrainos sostinėje pražudė tris civilius, tarp jų – vieną vaiką.
Kinija šiepia dantis prieš Taivaną
Li Shangfu, naujasis Kinijos gynybos ministras, pareiškė, esą Kinija ketina užkariauti Taivaną. Jis aiškino, kad Pekinas neketina naudoti jėgos, tačiau ir neleis Taivanui siekti nepriklausomybės bei stengsis išlaikyti teritorinį Kinijos vientisumą.
Ketvirtadienį JAV pasirašė naują dvišalį prekybos susitarimą su Taivanu, nepaisydamos Kinijos pasipriešinimo. Susitarimu siekiama supaprastinti muitinės patikrinimus, pagerinti reguliavimo procedūras ir nustatyti bendras Taivano ir JAV antikorupcines priemones. JAV prekybos atstovo teigimu, šiuo susitarimu norima sustiprinti ir pagilinti abiejų šalių prekybos ir ekonomikos ryšius.