Svarbiausių spalio 12-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Streikuojantys mokytojai sprendžia, ar daryti pertrauką
Rugsėjo 29 d. streiką pradėję Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vienijami mokytojai ketvirtadienį spręs, ar daryti streiko pertrauką iki lapkričio pabaigos, kai Seime į pabaigą eis biudžeto svarstymas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas kartojo, kad daugiau lėšų, nei kitąmet numatyta švietimui, jau nebus, ir esant tokiai situacijai streikas nebetenka prasmės. Jis sako vertinantis tai, kad streiką reikalaudami spartesnio atlyginimų kėlimo pradėję mokytojai svarsto galimybę grįžti į mokyklas.
Paskelbta jūrinio vėjo parko vystytoja
Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su partnere „Ocean Winds“ paskelbta pirmojo 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso laimėtoja. Jūrinis vėjo parkas bus didžiausias Lietuvos energetikos projektas.
Įmonių pelningumas pernai augo
Įmonių pelningumas pernai šiek tiek augo, tačiau vis dar buvo gerokai mažesnis nei prieš pandemiją. Jį labiausiai didino energetikos ir finansų sektoriai – jų pelningumas buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį, tačiau be jų įmonių pelningumas buvo mažiausias nuo 2004-ųjų, teigia Lietuvos bankas, remdamasis savo ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis.
„Energetikos sektoriaus pelningumo šuoliui didžiausią įtaką greičiausiai darė itin didelės gamtinių dujų kainos. Jos dėl šiuo metu veikiančio elektros rinkos kainos nustatymo mechanizmo lėmė ir itin aukštas elektros kainas rinkoje ir sudarė sąlygas įmonėms, gaminančioms elektrą iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų, gauti itin didelę kapitalo grąžą“, – pranešime teigė LB ekonomistas Darius Imbrasas. Anot jo, didesniam bankų ir kitų finansų įmonių pelningumui didžiausią įtaką greičiausiai darė sugriežtinta Europos Centrinio Banko pinigų politika.
„Hamas“ vėl atakavo Tel Avivą, Izraelis galbūt smogė Sirijos oro uostams
„Hamas“ kovotojai ketvirtadienį paleido raketų į Tel Avivą atsakydami į Izraelio antskrydžius. Grupuotė tvirtino, kad Izraelio smūgių taikiniu tapo civiliai gyventojai dviejose Gazos Ruožo pabėgėlių stovyklose. Žuvusių palestiniečių skaičius ketvirtadienį išaugo iki 1,3 tūkst., žuvusių izraeliečių – 1,2 tūkst.
Izraelis toliau oro antskrydžiais atakuoja Gazos Ruožą, smogta ir Sirijai – šalies valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Izraelio raketos pataikė į Damasko ir Alepo oro uostus. Šios informacijos Izraelis dar nėra patvirtinęs.
Ketvirtadienį į Izraelį vizito atvyko JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Jis pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos visada rems žydų valstybę, tačiau sakė, kad palestiniečiai taip pat turi teisėtų siekių, kuriems neatstovauja kovotojų grupuotė „Hamas“. „Jūs galite būti pakankamai stiprūs patys apsiginti. Bet kol egzistuoja Amerika, jums niekada, niekada nereikės to daryti. Mes visada būsime šalia jūsų“, – sakė A. Blinkenas per susitikimą su ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu. Laikytis karo taisyklių Izraelį paragino ir JAV prezidentas Joe Bidenas.
Ukrainiečiai atrėmė rusų puolimą Avdijivkoje
Ukrainos pajėgos ketvirtadienį nurodė, kad atrėmė Rusijos atakas prieš Avdijivkos miestą rytuose, po to, kai Maskva pareiškė, kad pagerino savo pozicijas šiame mieste. Avdijivkos administracijos vadovas Vitalijus Barabašas taip pat pabrėžė, kad padėtis Avdijivkoje šiuo metu yra itin įtempta. Pasak V. Barabašo, tai didžiausias išpuolis prieš miestą nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą. „Jau trečią dieną kovos aplink miestą nesiliauja, apšaudomos tiek pozicijos, tiek pats miestas“, – sakė jis ir pridūrė, kad naktį miestas buvo apšaudytas raketomis.
Virš Rusijos Belgorodo regiono, besiribojančio su Ukraina, sunaikinto drono nuolaužos nukrito ant namų ir pražudė tris žmones, įskaitant mažą vaiką, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius.
Jerevanas ir Baku surėmė ietis TTT
Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) ketvirtadienį ietis surėmė Armėnija ir Azerbaidžanas – Jerevanas apkaltino Baku etniniu valymu Kalnų Karabache ir paragino teisėjus apsaugoti saujelę etninių armėnų, vis dar gyvenančių šiame separatistiniame regione. Procesas TTT vyksta praėjus vos kelioms savaitėms nuo žaibiško Azerbaidžano puolimo, per kurį jis pirmą kartą per tris dešimtmečius perėmė ginčijamos Kalnų Karabacho teritorijos kontrolę. Po žaibiškos operacijos iš Kalnų Karabacho pabėgo dauguma iš maždaug 120 tūkst. šiame regione gyvenusių etninių armėnų.