ScanpixSvarbiausių spalio 5-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Saikingas 2024-ųjų valstybės biudžetas
Ketvirtadienį Vyriausybės posėdyje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė planuojamą 2024 m. valstybės biudžetą. Numatyta, kad 2024 m. biudžeto pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Anot premjerės Ingridos Šimonytės, jame daugiausia papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. „Tai (...), mano nuomone, yra saiko biudžetas“, – interviu BNS trečiadienį sakė ji.
UnsplashAzerbaidžanas tolsta nuo Europos
Į ketvirtadienį vykstantį Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimą Granadoje atsisakė atvykti Azerbaidžanas ir Turkija, dėl to viltys, kad susitikimas pasitarnaus kaip platforma įtampai Kaukaze sumažinti, greit žlugo. Azerbaidžano vadovas Ilhamas Alijevas pasipiktino tuo, kad Prancūzija ir Vokietija esą yra šališkos ir labiau palaiko Armėnijos poziciją.
ScanpixEuropos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria smerkia Azerbaidžano puolimą prieš Kalnų Karabachą, pažeidžiantį tarptautinę teisę, žmogaus teises ir bandymus pasiekti taiką regione. Europarlamentarai ragina Europos Komisiją (EK) priimti sankcijas prieš Baku, peržiūrėti santykius ir, esant reikalui, mažinti arba nutraukti dujų ir naftos importą iš Azerbaidžano.
Europos Sąjunga (ES) padvigubins humanitarinę paramą Armėnijai iki 10,4 mln. eurų, taip pat skirs 15 mln. eurų biudžetinę paramą. „Mes tvirtai remiame Armėniją ir padedame tenkinti jos humanitarinius poreikius“, – sakė EK vadovė Ursula von der Leyen, atvykusi į beveik 50 narių Europos politinės bendrijos susitikimą Granadoje.
J. Bidenas reiškia susirūpinimą JAV parama Ukrainai
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį prisipažino nerimaujantis, kad politinė sumaištis Vašingtone galėtų kelti grėsmę JAV pagalbai Ukrainai, ir paragino respublikonus nutraukti vidaus kovas bei paremti itin svarbią pagalbą Kyjivui. „Tačiau žinau, kad dauguma abiejų partijų Atstovų Rūmų ir Senato narių yra pareiškę, kad pritaria Ukrainos finansavimui“, – pridūrė jis.
ScanpixNerimą išreiškė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis sakė, kad Ukraina buvo patikinta dėl JAV prezidento paramos, bet pripažino, kad Jungtinėms Valstijoms šis rinkimų periodas bus sunkus.
Kalbėdamas Europos politinės bendrijos susitikime jis pareiškė, kad Rusija svarsto scenarijų įšaldyti karą Ukrainoje, o 2028 m. pulti kitas šalis, ir paragino užkirsti tam kelią. Pasak V. Zelenskio, „jei Rusijai bus leista prisitaikyti dabar“, per penkerius metus Kremlius galėtų atkurti savo susvyravusį karinį potencialą – grėsmė kils ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos šalims bei valstybėms, kuriose yra Rusijos kontingentas.
Karščiausias istorijoje rugsėjis
Europos klimato stebėsenos tarnyba pranešė, kad praėjęs mėnuo smarkiai pagerino karščiausio rugsėjo per visą istoriją rekordą. Rugsėjo vidutinė oro temperatūra – 16,38 laipsnio Celsijaus – buvo 0,93 laipsnio Celsijaus aukštesnė už šio mėnesio vidurkį 1991–2020 m. ir 0,5 laipsnio Celsijaus aukštesnė už ankstesnį 2020-ųjų rekordą, teigiama „Copernicus“ klimato tarnybos ataskaitoje. Temperatūros rekordai paprastai pagerinami daug mažesniu skirtumu, artimesniu vienai dešimtajai laipsnio daliai.
UnsplashNobelio literatūros premija skirta J. Fosse’ei
2023 m. Nobelio literatūros premija paskirta norvegui Jonui Fosse’ei „už inovatyvias pjeses ir prozą, suteikiančią balsą tam, kas neišsakoma“. Laureatas gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją. Praeitais metais Švedijos akademija paskyrė Nobelio literatūros premiją prancūzų rašytojai Annie Ernaux.
