UnsplashSvarbiausių gegužės 30-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Finansai. Ketvirtadienį pradės veikti valstybės iždo sistema, skirta centralizuotai valstybės pinigams laikyti, valdyti ir mokėjimams atlikti. Sąskaitos valstybės ižde bus atidaromos laipsniškai, prie naujausios sistemos visos biudžetinės ir viešosios įstaigos pereis iki 2028 m.
„Ši sistema leis racionaliau ir efektyviau valdyti valstybės pinigus – panaudoti laikinai laisvą likvidumą, mažinti trumpalaikį skolinimąsi ir skolinimosi išlaidas bei investuoti turimas lėšas, taip pat bus eliminuota kredito rizika. Pirminiais skaičiavimais vertinta, kad dėl sumažėjusių valstybės skolinimosi apimčių ir sąnaudų, biudžetinių įstaigų mokėjimų pavedimų ir sąskaitų administravimo išlaidų kasmet būtų sutaupoma apie 2,6 mln. eurų“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Dainius Labutis/ELTAPalūkanų normos. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) artimiausiu metu vis dar didins bazines palūkanų normas. Tačiau, pasak jo, tai turėtų būti ne toks spartus didinimas kaip iki šiol.
„Ateinančius porą ECB valdančiosios tarybos susitikimų, manau, kad turėtume matyti tolesnį bazinių palūkanų normų didinimą. Ne taip sparčiai, kaip buvo anksčiau. Reikia pripažinti, kad 75 bazinių punktų, 50 bazinių punktų didinimas yra nekonvencinis, bet toliau turėtų būti didinama“, – antradienį žurnalistams teigė G. Šimkus.
Nuo gegužės 10 d. pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma buvo padidinta iki 3,75 proc., o palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis buvo padidintos atitinkamai iki 4 proc. ir 3,25 proc.
Banko vadovas taip pat sakė, kad jo nenustebino mažėjantys infliacijos rodikliai ir užfiksuota defliacija, lyginant 2023 m. gegužės ir balandžio mėnesius. Tačiau jis nemano, kad kainų lygis Lietuvoje kris reikšmingai.
Marius Morkevičius/ELTA*****susije*****
Atsinaujinančioji energija. Augant atsinaujinančiosios energetikos rinkai didėja šioje srityje galinčių dirbti specialistų poreikis. Verslo atstovai nuogąstauja, kad reikiamų darbuotojų Lietuva gali ir pritrūkti, jei nebus imtasi pokyčių švietimo srityje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. pabaigoje šalyje elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo srityje dirbo 13,3 tūkst. šalies gyventojų – 28 proc. daugiau nei 2021 m. pabaigoje.
Vis dėlto pastebimas mažesnis naujų specialistų ruošimas šalies ugdymo įstaigose. Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) atstovo Edgaro Maladausko, augant atsinaujinančiosios energetikos rinkai naujų specialistų ruošimas yra ypač svarbus klausimas. Anot jo, jau dabar trūkstant vietos specialistų atsinaujinančiosios energetikos projektų vystytojai yra priversti kviestis montuotojų brigadas iš užsienio šalių.
„Ši situacija gali eskaluotis iki tokio lygio, kad darbuotojų trūkumas gali iš esmės stabdyti ir atsinaujinančiosios energetikos plėtrą Lietuvoje. Turint omenyje, kad Lietuva iki 2030 m. planuoja iki 100 proc. elektros energijos pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių, būtina jau dabar didinti šioje srityje dirbančių specialistų skaičių“, – teigė jis.
UnsplashJAV ir Turkija. Joe Bidenas pareiškė, kad Turkija galės įsigyti amerikietiškų F-16 naikintuvų, jei pritars Švedijos priėmimui į NATO. J. Bidenas pirmadienį Vašingtone sakė, kad tai jis pareiškęs Turkijos prezidentui Recepui Tayypui Erdoğanui per pokalbį telefonu po šio pergalės rinkimuose.
„Kalbėjausi su R. T. Erdoğanu. Pasveikinau R. T. Erdoğaną, – teigė J. Bidenas. – Jis vis dar nori kažką derėtis dėl F-16 naikintuvų. Pasakiau jam, kad turėtume pakalbėti apie Švediją. Sutvarkykime tai.“ Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO šalys, kurios priešinasi Švedijos narystei gynybiniame aljanse.
