KOMENTARAS

Turizmo sektorius atsitiesė. Kas šiemet gali kilstelėti verslą?

Naujas Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas startuoja pačiu laiku. Finansiniai turizmo rinkos rodikliai juda aukštyn, tad kelionių infrastruktūros pažanga gali suteikti papildomą pagreitį sektoriui, kuris atsigaudinėdamas po pandemijos visiškai persiorientavo į Vakarų turistus.

KOMENTARAS

Investicinė sąskaita: nukreipkime investicijas į Lietuvos ekonomiką

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo naujas finansinis instrumentas – investicinė sąskaita, kurią galime laikyti reikšmingu žingsniu šalies finansų sistemoje, turinčiu prisidėti prie gyventojų finansinės gerovės bei kapitalo rinkų plėtros. Tik gaila, kad šio sakinio kol kas negalime pratęsti žodžiais – „ir prie naujų verslų Lietuvoje steigimo“.

KOMENTARAS

Darbuotojo kompetencija ar stažas: kas lemia individualius atlyginimų pokyčius Lietuvoje?

Kasmetinis atlyginimų peržiūros laikotarpis – jau čia pat, tačiau ar visi darbuotojai gali tikėtis teigiamų pokyčių? Nors dauguma Lietuvoje veiklą vykdančių organizacijų darbo užmokesčio pokyčius įgyvendina pagal aiškiai nustatytą tvarką ir grafiką, dalis įmonių taiko lankstesnį požiūrį, atsižvelgdamos į specifinius verslo poreikius ir rinkos sąlygas. Tad kokie pagrindiniai kriterijai lemia atlyginimų peržiūrą ir kaip organizacijos balansuoja tarp teisingumo bei konkurencingumo?

KOMENTARAS

Kokiems investuotojams skirta investicinė sąskaita?

Visi mokestiniai pakeitimai turi vieną neišvengiamą šalutinį efektą – sukelia žiovulį bandant į juos įsigilinti. Tiktoko laikais išlaikyti dėmesį ir

KOMENTARAS

Kas yra sąžininga kaina ir kaip ji veikia vartotojų sprendimus?

Lietuvos prekybos centruose kylančios prekių kainos vis dažniau tampa ne tik asmeninių, bet ir politinių diskusijų šaltiniu. Nors kainos kyla, šioje diskusijoje apibrėžti „sąžiningą kainą“ sunku – terminas subjektyvus, o ir tų pačių prekių kainos skirtingų žmonių akyse gali svyruoti nuo nesąžiningų iki priimtinų. Visgi visi trys diskusijos dalyviai – žmonės, prekybos centrai bei valstybė – turi skirtingus suvokimus, kaip turėtų būti pasiekta „sąžininga“ prekių kaina.

KOMENTARAS

Rytų propaganda ir sovietmetis

Lietuvių atsparumas Rusijos ir Kinijos propagandai yra patenkinamas. Bet jis mažai keičiasi nuo karo Ukrainoje pradžios, negerėja. Viena priežasčių –

KOMENTARAS

Ar elektromobilis jau apsimoka: ką rodo skaičiavimai ir reali patirtis?

Nuo metų pradžios pabrangus degalams, bent dalis vairuotojų vėl pagalvojo apie galimybę persėsti prie elektromobilio vairo. Aišku, 3-12 proc. didesnės benzino ir dyzelino kainos nėra lemiamas argumentas. Tačiau šis pokytis dar kartą skatina apsvarstyti elektrinių transporto priemonių pranašumus.

REDAKTORIAUS ŽODIS

Trumpasis jungimas

Donaldas Trumpas į JAV prezidento postą grįžo su tokiu trenksmu, kad jo sukelto cunamio bangos ilgai raibuliuos visame pasaulyje. Dar prieš peržengdamas Baltųjų rūmų slenkstį jis pagrasino atsiimti Panamos kanalą, prie JAV prijungti Grenlandiją ir netgi Kanadą.

KOMENTARAS

Kodėl taip siunta Rusija?

Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai, liūdnai pagarsėjusi Marija Zacharova, tūžmingai sureagavo į Ursulos von der Leyen žodžius, kad Baltijos šalių atsijungimas nuo BRELL yra laisvė nuo grasinimų, laisvė nuo šantažo. Maža to, Vilniuje Europos Komisijos pirmininkė sakė, kad būtent Baltijos šalys dar gerokai prieš Rusijos tankams įvažiuojant į Ukrainą visus perspėjo, kad pigios dujos iš Rusijos turi paslėptą – priklausomybės kainą.

KOMENTARAS

Alternatyviosios investicijos – ne panacėja, bet portfelio sveikatą pataisyti gali

Diversifikacija yra populiarus investuotojų būdas suvaldyti riziką. SEB banko atliktas tyrimas rodo, jog 77 proc. privačios bankininkystės klientų yra linkę plačiai diversifikuoti savo investicijų portfelį ir naudoti įvairius finansinius instrumentus. Daugiausia klientų dėmesio sulaukia akcijos, obligacijos ir nekilnojamasis turtas, o gilintis į alternatyvių investicijų galimybes yra linkę maždaug 15 proc. respondentų.

KOMENTARAS

Ar švietimas naudingas valstybei, arba kaip žinios augina ryklius?

Ir vėl apie tą patį... apie švietimą. Pastaruoju metu vengiau apie tai rašyti, bet patirtis sudalyvavus verslo laidoje ir viešumoje prasidėjusi diskusija dėl EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) paskelbto tyrimo „Ar suaugusieji turi įgūdžių, reikalingų klestėti besikeičiančiame pasaulyje?“ rezultatus, vėl grąžina prie tos pačios temos.

KOMENTARAS

Kodėl turime tiek skirtingų nuomonių apie II pensijų pakopą?

Privalomai įtraukti ar palikti laisvę rinktis? Atiduoti viską, ką sukaupėme, ar tik dalį? Mokėti anuitetus? Leisti prisidėti valstybei ir darbdaviams? Savo poziciją šiais klausimais turi bene visi – nuo politikų ir ekonomistų iki verslininkų bei kiekvieno iš mūsų, nesvarbu, kaupiame ar ne II pensijų pakopoje. Kodėl tiek daug skirtingų nuomonių ir požiūrių? Kartais atrodo, kad net diskusijos apie augančias maisto kainas nesulaukia tiek dėmesio. Ar mūsų ateities finansai mums išties rūpi labiau nei šiandieninės maisto kainos?

KOMENTARAS

Norite uždirbti daugiau? Investuokime į švietimą!

Metų pradžia prasidėjo džiugiais pranešimais apie tai, kad dar niekada taip gerai negyvenome – augome sparčiau nei likusi Europa, aplenkėme net jos senbuves. Vien startuolių vertė per pastaruosius penkerius metus, „Dealroom“ duomenimis, išaugo 6,8 kartų – tai yra geriausias rezultatas Vidurio ir Rytų Europoje. Ir nors šiandien rezultatai džiugina, kaip išlaikysime tokį augimo spurtą? Norime išlaikyti augimą ir uždirbti daugiau? Investuokime į švietimą, o dar konkrečiau – į pradinį ugdymą.

KOMENTARAS

Ko iš 2025 metų gali tikėtis Lietuvos vežėjai?

Svarų indėlį į šalies ekonomiką įnešantis krovinių pervežimo ir logistikos sektorius patiria stiprią Europos Sąjungoje vyraujančių ekonomikos tendencijų įtaką. Mažmeninės prekybos atsigavimo tempas, pramonės lūkesčiai ir gamybos pokyčiai tiesiogiai veikia tarptautinių pervežimo paslaugų paklausą. Žvelgiant į 2025 metus, akivaizdu, jog ilgalaikiai iššūkiai tęsiasi ir beldžiasi nauji.

KOMENTARAS

Nauji metai elektros kainų pokyčių neatnešė, bet atsipalaiduoti dar neturėtume

Nors metai – nauji, tačiau situacija Baltijos šalių didmeninėse elektros rinkose išliko tokia pat kaip ir pernai. Lyginant su gruodžiu, sausį elektros kainos mažėjo vos 0,35 proc. ir nusistovėjo ties 10,81 ct/kWh žyma. Jei žiema nepateiks staigmenų, labai tikėtina, kad panaši tendencija tęsis ir artimiausiu metu. Pažvelkime detaliau, kuo Baltijos šalių elektros rinkos gyveno šių metų pradžioje.