KOMENTARAS

Nuolaidų sezono metu efektyviausia – 48 valandų taisyklė

Vos perskaičius žodį „akcija“ daugeliui tampa sunku susivaldyti ir nepulti pirkti. Impulsyvų išlaidavimą dar labiau skatina nuolaidų sezonai, tokios progos kaip „juodasis penktadienis“ ar kalėdiniai išpardavimai, kai mūsų pašto dėžutes užplūsta naujienlaiškiai apie nuolaidas, o socialiniuose tinkluose gausėja nuomonės formuotojų raginimų įsigyti vis naujų daiktų už kaip skelbiama geriausią kainą. Kaip tokiose situacijose suvaldyti norą impulsyviai pirkti?

KOMENTARAS

Pasitikėjimo pliūpsnis – lietuviai nusiteikę sėkmingai investuoti

Mano pensijų fonduose sukaupti pinigai galėtų duoti didesnę investicinę grąžą. Tuo tiki gan didelė dalis Lietuvos gyventojų. Tai gali tapti priežastimi atsiimti lėšas iš savo antros pakopos pensijų fondo ir pradėti nuosavą investavimo kelią – su posūkiais, duobėmis ir pakilimais. Paradoksalu, kad, artėjant pokyčiams, visuomenėje tarsi išblėso įvairios baimės, kurias aiškiai rodė ankstesni tyrimai apie žmonių nuostatas investavimo klausimais.

KOMENTARAS

Stipri šalis prasideda ne nuo diplomų, o nuo gebėjimų

Iki gruodžio 1 dienos Lietuva turi apsispręsti: ar tikime savo vaikais ir jų gebėjimu augti, ar tiesiog nuleidžiame kartelę ir apsimetame, kad problemų nėra. Šis sprendimas nulems daugiau nei egzaminų tvarką – jis pasakys, ar mūsų šalies sėkmė priklausys nuo tikrų gebėjimų, ar tik nuo gražiai atrodančių popierių ir išlaikyto „veido“ tarptautinės statistikos lentelėje.

KOMENTARAS

JAV – augimo nuotaikos, Europa bando vytis, bet ne itin sėkmingai

JAV akcijų rinkose pastarąsias dvi savaites netrūko optimizmo – investuotojus teigiamai nuteikė puikūs technologijų įmonių rezultatai, švelnesnė pinigų politika ir mažėjanti įtampa su Kinija. Europa tuo metu atsiliko – nors euro zonos ekonomika augo sparčiau, nei tikėtasi, pelningumo atotrūkio nuo JAV įveikti nepavyko.

KOMENTARAS

Akcizai ir kontrabanda – ant EK svarstyklių lėkščių

Europos Komisija svarsto Tabako akcizų direktyvos pokyčius, kurie numato, kad EK galėtų nustatyti vienodą minimalų tabako gaminių akcizo tarifą visoms valstybėms narėms, o dalį surinktų pajamų tiesiogiai pervesti į ES biudžetą.

KOMENTARAS

Priedai prie atlyginimo Lietuvoje: kiek, kam ir už ką?

Lietuvoje kintamieji priedai jau tapo ne išimtimi, o įprasta atlygio politikos dalimi. Tryliktasis atlyginimas, mėnesiniai ar ketvirtiniai priedai šiandien yra neatsiejama daugelio organizacijų motyvavimo sistemos dalis. Jie atspindi ne tik įmonės finansinę būklę, bet ir jos gebėjimą laiku pastebėti, įvertinti bei atlyginti už pasiektus rezultatus. Tačiau kam jie dažniausiai išmokami, kokio dydžio sumos pasiekia darbuotojus ir kokią vietą šie priedai užima darbdavių biudžete?

KOMENTARAS

Ko galima išmokti žaidžiant parduotuvę?

Banko kortelė – neišsenkantis pinigų šaltinis. Šis įspūdis dažnai susidaro vaikams, kai jie pradeda gyvai tyrinėti tėvų atsiskaitymus parduotuvėse. Ne

KOMENTARAS

Milijardas iš pensijų – į prekybos centrus: trumpa euforija, už kurią mokėsime ateityje

Nuo 2026 m. sausio Lietuvoje įsigaliosianti antrosios pakopos pensijų reforma gali tapti vienu reikšmingiausių ekonomikos įvykių per pastaruosius metus. Oficialiai ji pristatoma kaip galimybė suteikti žmonėms daugiau laisvės tvarkant savo santaupas, tačiau platesniame kontekste tai atrodo ir kaip netiesioginis fiskalinės politikos manevras – būdas trumpam suaktyvinti vidaus vartojimą, kai ekonomikos išorinis variklis, eksportas, ima strigti.

KOMENTARAS

Europos saugumo didinimas ir gerovės valstybės svarba

Ar nacionalinio karinio-politinio saugumo siekiai papildo, o gal prieštarauja socialinio saugumo ir demokratijos siekiams šiuolaikinėse gerovės valstybėse? Gal, vietoje socialinių išlaidų skiriant lėšas gynybai, visiškai dėl kitos priežasties nebeturėsime Europoje taip reikalingo atgrasymo poveikio? Štai ties kuo fokusuojasi dabartinis finansų perskirstymo klausimas Europos šalyse, ypač – po to, kai JAV nutarė sumažinti savo karinį dalyvavimą Europoje.

KOMENTARAS

Minint pasaulinę taupymo dieną: neįdarbinti pinigai finansinės ramybės neatneš

Finansinis saugumas – vienas svarbiausių šiuolaikinio žmogaus poreikių. Planuojantys išlaidas bei santaupas savo rankose išlaiko kontrolę, o užklupus netikėtumams – juos atremia išvengdami didelių emocinių ir finansinių nuostolių. Šiandien, minint pasaulinę taupymo dieną, verta paklausti – ką iš tiesų reiškia būti finansiškai saugiam?

KOMENTARAS

Darbas viešajame ir privačiame sektoriuose – kur baigiasi skirtumai ir prasideda bendros taisyklės?

Darbuotojų įsitraukimas tendencingai mažėja – Europoje 2025 m. jis siekia vos 13 proc. – o tai kelia klausimą, ką organizacijos gali padaryti, kad darbas taptų tikrai įtraukiančiu ir prasmingu. Viešasis ir privatus sektoriai dažnai suvokiami kaip priešingybės, bet abiejose sistemose darbuotojų motyvaciją ir įsitraukimą lemia panašūs dalykai. Pažiūrėkime, ką viešasis ir privatus sektorius gali pasiūlyti darbuotojams, kad darbas taptų tikrai „geru“.

KOMENTARAS

Lietuvos ekonomika lėtina apsukas

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ūkio pulsas sulėtėjo, prekių eksporto varikliai ėmė strigti, tačiau atsparumą palaiko vidaus paklausa.

KOMENTARAS

Gyvena ilgiau, bet santaupų nekaupia – iš ko senatvėje gyvens Lietuvos moterys?

Nors vyrų ir moterų atlygio atotrūkis mažėja ir vis daugiau dėmesio skiriama lygioms galimybėms įvairiose gyvenimo srityse užtikrinti, finansinė atskirtis išlieka. Lietuvoje moterų ir vyrų pensijų skirtumas sudaro apie 14 proc., todėl moterys susiduria su didesne skurdo rizika senatvėje. Nepaisant to, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad moterys ir pačios neskuba stiprinti savo finansinės situacijos – net 70 proc. lietuvių moterų neinvestuoja*, o didžioji dalis jų artimiausiu metu ir neketina pradėti to daryti.

KOMENTARAS

Kas lemtų staigų būsto kainų kritimą?

2026 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje įsigalios sprendimas, kuriuo pradinio įnašo reikalavimas perkant pirmąjį būstą mažinamas iki 10 proc. (vietoje anksčiau taikytų 15 proc.). Kartu įvedama pajamų ir įmokos santykio riba – mėnesio įmoka turės neviršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma. Šių pokyčių tikslas – palengvinti jaunų šeimų ir pirmą būstą siekiančių įsigyti asmenų galimybes tapti savininkais, kartu išlaikant finansinį stabilumą. Prognozuojama, kad toks sprendimas turės reikšmingą poveikį nekilnojamojo turto rinkai, būsto kainoms, skolinimosi ir nuomos tendencijoms, todėl verta panagrinėti galimus privalumus ir rizikas.