IQ.LT

Meniu

penktadienis, liepos 4 d.

Mėnuo rinkose po „išsivadavimo dienos“ – stabilumo daugiau, bet nerimas liko

Pastarųjų mėnesių įvykiai finansų rinkose investuotojams priminė kelias pagrindines taisykles, kurias dėl ilgus metus užsitęsusio JAV akcijų rinkų ralio norėjosi lengvai ignoruoti. Investicinio portfelio diversifikacija, rizikos valdymas ir disciplina – kertiniai principai, leidžiantys sumažinti neigiamą svyravimų poveikį. Tačiau ką daryti, jei portfelio vertė krenta tiesiog akyse, o neapibrėžtumas išlieka?

Investuotojus toliau neramina prekybos karų poveikis pasauliniam augimui

Finansų rinkos toliau bando įvertinti pasaulinių prekybos trikdžių įtaką ekonomikai. Naujausios prognozės rodo, kad JAV įvesti muitai ir kitų šalių atsakas gali reikšmingai sumažinti pasaulio ekonomikos augimą. Tai prastos žinios visiems. Vis dėlto, didžiausią žalą rizikuoja patirti pati JAV, Kinija ir besivystančios šalys. Europa tuo metu atrodo pajėgi atsverti neigiamą poveikį toliau mažinant palūkanas ir skatinant investicijas į infrastruktūrą.

Lietuvos ekonomika išlaiko pagreitį

Lietuvos ekonomika išlaiko įgautą pagreitį ir, nepaisant išaugusio neapibrėžtumo, muitų karų eskalacijos grėsmių ir kitų išorinių rizikų, tęsia diversifikuotą ir spartų augimą.

K. Kallas – viltis, kuri miršta?

Gal prezidentas Gitanas Nausėda ir buvo teisus užsispirdamas neskirti Gabrieliaus Landsbergio į Europos Komisiją. Žinoma, šis sprendimas buvo labiau asmeniškas nei argumentuotas. Tačiau kaip neformalioje aplinkoje pasakė vienas ES pareigūnų, tai, kas dabar vyksta su ES diplomatijos vadove Kaja Kallas, tikriausiai būtų nutikę ir su G. Landsbergiu: daug vilčių, ambicijų, o dabar – nusivylimas.

Trumpas ir Zelenskis altorių šešėlyje

Popiežiaus Pranciškaus laidotuvės, Šventojo Petro Bazilika ir krikštijamo Jėzaus paveikslas. Tokiame fone vienas priešais kitą susėdo Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis.

Kelią skinasi Regionų ministerija – ar tikrai padės regionams?

Lietuvoje jau kurį laiką svarstoma įsteigti naują centrinio lygmens valdžios instituciją – Regionų ministeriją. Ši iniciatyva esą galėtų tapti įrankiu, padedančiu stiprinti regioninę politiką, gerinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir koordinuoti skirtingų sektorių veiksmus vietos lygmeniu. Tačiau kritikų balsai perspėja apie galimą biurokratijos augimą ir neaiškų tikėtiną efektą. Tad kokie yra pagrindiniai argumentai „už“ ir „prieš“ bei kokios praktinės sąlygos turėtų būti įgyvendintos, kad šis sumanymas nenuviltų?

Neapibrėžtumo laikais – Baltijos šalių atsparumo pamokos

Šiandienos pasaulis, kupinas geopolitinių įtampų ir ekonominio neapibrėžtumo, gali priminti sūpynes tarp realybės, lūkesčių, rizikų ir nežinios dėl ateities. Vis dėlto, kaip ir gamta, ekonomika vystosi cikliškai. Per pastaruosius dešimtmečius ne kartą neapibrėžtumą patyrusios Baltijos šalys įrodė, kad tvirtas ekonominis atsparumas gali padėti įveikti ne vieną iššūkį.

Kaip išvengti bankroto?

Vakarų Europos šalyse 2023 m. įmonių bankrotų buvo apie 21 proc. daugiau nei 2022-aisiais, kai dar tęsėsi pandemijos laikotarpis. Vidurio ir Rytų Europoje bankrotų 2023 m. buvo 8 proc. daugiau nei 2022-aisiais. O Lietuvoje nuo 2018 m. matoma bankroto procesų mažėjimo tendencija. Nuo 2020 m. kovo paskelbtas karantinas dar labiau pristabdė bankrotų skaičiaus augimą, nes pandemijos laikotarpiu verslui buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės, tam tikros lengvatos, subsidijos. 2021 m. Lietuvoje bankroto procesų skaičius išliko panašus, tam tikras augimas buvo pastebimas 2022-aisiais. Vis dėlto 2023 ir 2024 m. bankrotų mastas nepasiekė iki pandemijos buvusio lygio.

Alternatyvūs biudžeto pajamų šaltiniai ir elgseną keičiantys mokesčiai: pamokos Lietuvai

Lietuvoje aktyviai diskutuojama, kaip papildyti biudžetą, nevarginant darbo pajamų ir įmonių pelno mokesčiais. Daugelis šalių pastaraisiais dešimtmečiais diversifikavo mokesčių bazę ir skyrė daugiau dėmesio nekilnojamojo turto, vartojimo bei aplinkosauginiams mokesčiams. Ypač akcentuojami elgseną koreguojantys mokesčiai, kurie ne tik papildo iždą, bet ir skatina visuomenei naudingus įpročius – sveikesnį gyvenimo būdą ir tvaresnį vartojimą.

Netikėtas pigesnių paskolų šaltinis

Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) sumažins bazines palūkanų normas iki 2,25 procento ir, labai tikėtina, čia nesustos, o palūkanų normos greitai nukris žemiau 2 procentų kartelės.

Mokesčių pokyčiai neapibrėžtumo akivaizdoje: kuo rizikuojame?

Finansų ministerija pristatė eilę mokestinių pakeitimų, kurių jau nebegalima vadinti kosmetiniais. Pasak mokesčių reformos autorių, turėsime net 5 gyventojų pajamų mokesčio tarifus, keičiasi individualios veiklos apmokestinimo tvarka. Prie pridėtinės vertės mokesčio naštos, vartotojams teks susimokėti naują draudimo mokestį ir mokestį už saldžiuosius gėrimus, be to, naikinama PVM lengvata šildymui. Gerokai praplečiamas gyvenamojo nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų ratas, tačiau sušvelninami tarifai. Planuojama įvesti papildomą komercinio NT (išskyrus žemės ūkio objektus) mokestį, kurio pajamos bus skiriamos gynybai.

Kokią kainą mokėsime už GPM pakeitimus?

Finansų ministerijai trečiadienį paskelbus dalies mokesčių pakeitimus, paaiškėjo, kad net teoriškai dėl reformos Lietuva praras 0,2 proc. BVP, t.y. per 150 mln. Eur kasmet. Tačiau faktiškai – dar daugiau. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didinimas mažins Lietuvos konkurencingumą ir BVP – skatins aukštos kvalifikacijos talentų emigraciją, stabdys ekonomikos augimą, mažins investicijas ir, svarbiausia, be aiškaus įsipareigojimo, kad tai stiprins šalies gynybą. Ką iš tikro reiškia GPM pakeitimai?

Kinija: draugauti negalima pyktis

Pasaulinė prekyba tampa vis mažiau prognozuojama – ją formuoja nebe tik ekonominiai dėsniai, o didžiųjų valstybių politiniai sprendimai ir galios žaidimai. JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbti, galima sakyti, kosminiai muitai importui iš Kinijos – tai ne tik bandymas apsaugoti vidaus rinką. Tai strateginė deklaracija, kad pasaulio ekonomika vėl grįžta į derybinių karų ir nacionalinių interesų erą, kurioje rinka tampa įrankiu žaisti įvairius tiek politinius, tiek ekonominius žaidimus. Ir kai dabar ant to stalo vyksta JAV ir Kinijos nebe kova, o tikras karas, ką turėtų daryti Europa. Europa, kuri, viena vertus, jau seniai ir smarkiai yra nukraujavusi dėl Kinijos ekonominio dempingo, kita vertus, laukia naujų Trumpo muitų žaidimo smūgių.

Pasaulis be pinigų: utopija ar distopija?

Įsivaizduokime pasaulį be pinigų. Jokių karų, nes ištekliai priklauso visai žmonijai. Valdžia užtikrina lygų ir teisingą gėrybių paskirstymą. Nebelieka konkurencijos, egoizmo, bankų, kapitalistų godumo. Dirbtume ne už atlygį, o tam, kad tarnautume vieni kitiems. Nelieka įtampos, skolų ir pastangų sudurti galą su galu. Tai pažįstamas paveikslas, neeksponuojamas jokioje meno galerijoje, bet populiarus ir itin dažnai atrandamas kairiųjų utopistų, komunistų kalbose.

„Pirmiausia – Kinija“? Ačiū, ne

ŽYMA
KOMENTARAS