IQ.LT

Meniu

antradienis, liepos 7 d.

Jei neišleidžiu, vadinasi, taupau? Nebūtinai.

Nuolat kalbame apie infliaciją ir jos pokyčių prognozes, tačiau ar tikrai suprantame šį reiškinį? Bendras kainų lygio augimas savaime nėra vien neigiamas – nuosaiki infliacija dažnai lydi augančią ekonomiką. Problema kyla tada, kai nesuvokiame, kaip infliacija veikia mūsų pinigus, ir nemokame jų valdyti taip, kad santaupų perkamoji galia nemažėtų.

Europos maisto iššūkis: ar tapsime priklausomi nuo importo?

Kalbant apie energetinį, karinį ar ekonominį saugumą dažnai pamirštamas ir kitas esminis komponentas – maistas. Be patikimos ir konkurencingos vietinės gamybos visi kiti saugumo planai tampa trapūs. Tad klausimas paprastas, bet nepatogus: ar Europa po kelių dešimtmečių sugebės pati išmaitinti savo gyventojus, ar tapsime priklausomi nuo importo iš trečiųjų šalių, kurių standartų, patikimumo ir interesų nekontroliuojame?

Kas tinka visiems, nebetinka niekam: ką iš personalizacijos laimi klientas

Per pastaruosius metus bankininkystės sektoriuje vis aiškiau matomas pokytis – palaipsniui atsisakoma ilgą laiką galiojusio principo, kad daugumai klientų pakanka standartinio sprendimo. Besikeičiant kasdieniams lūkesčiams, pereiname prie platesnių, įvairesnių ir klientų poreikius atliepiančių paslaugų.

Kodėl draugystė 2026-aisiais kainuoja brangiau nei prieš kelis metus?

Dar prieš kelerius metus susitikimas su draugais dažniausiai reiškė pasivaikščiojimą mieste, kavos puodelį kavinėje ar vakarą kieno nors namuose. Šiandien draugystė vis dažniau turi savo kainoraštį: brunch’ai, koncertai, savaitgalio išvykos, gimtadieniai restoranuose, festivaliai, taksi po vakarėlio ir spontaniškos kelionės.

Pavojus pastatuose, kurio ilgai nenorėjome matyti

Dėl į Lietuvos oro erdvę įskridusio drono ir ne pratybų formatu gauto saugos įspėjimo, daug žmonių turbūt pirmą kartą sau uždavė klausimą: o tai kur yra ta mano priedanga? Klausimas vertas dėmesio, bet dar vertingiau prisiminti, ko patys nepadarėme, kad saugumo aplink mus būtų daugiau.

Verslas ruošiasi didesniam neapibrėžtumui: ar Baltijos šalys išliks atsparios?

Konfliktui Irane tęsiantis jau trečią mėnesį, pasaulio rinkose išlieka padidinta įtampa. Energetikos kainos laikosi aukštame lygyje, o tarp verslo atstovų ir investuotojų vis dažniau girdimos diskusijos apie galimą naują ekonomikos sulėtėjimo bangą Europoje. Vis dėlto, nepaisant augančio neapibrėžtumo, šiandien dar nematome ženklų, rodančių artėjantį sunkmetį euro zonoje ar Baltijos regione.

Ar Lietuvoje tik jaunimas išgirdo įspūdingus NVIDIA rezultatus?

Didžiulę įtaką dirbtinio intelekto technologijų raidai daranti bendrovė NVIDIA paskelbė rekordinius ketvirčio rezultatus – pajamos sudarė 81,6 mlrd. JAV dolerių. Vertingiausios pasaulio įmonės pranešimas užbaigė vadinamojo „Magiškojo septyneto“ rezultatų seriją, kuri pasižymėjo stipriu pelno augimu. Technologijų bendrovių naujienos pasaulyje sulaukė didelio investuotojų dėmesio. O Lietuvoje?

Rizikos kyla ne tik dėl grėsmės, bet ir dėl skubėjimo – svarbūs žingsniai gyventojams ir verslui

Perspėjimai apie oro pavojų dėl bepiločio orlaivio grėsmės daugeliui tapo ne tik priminimu apie atsakingo pasirengimo ekstremalioms situacijoms būtinybę, bet ir iškėlė labai praktišką klausimą – ar žmonės žino, ką daryti pirmosiomis streso ir skubėjimo akimirkomis, kokios papildomos rizikos kyla streso akivaizdoje? Šiandienos situacija – galimybė išsibandyti ir susidėlioti tolimesnius žingsnius tiek gyventojams, tiek verslui.

Kibernetinių atakų žala Vokietijai viršijo 200 mlrd. eurų. Ko tai moko Lietuvą?

Pramonės konkurencingumo rūpesčius sprendžianti Vokietija turi ir kitą stiprų galvos skausmą – kibernetinių nusikaltimų bangą. Naujausia patirtis rodo, kad verslas yra atakuojamas taip pat intensyviai, kaip ir kritinė šalies infrastruktūra. Puolamos ne tik didžiosios įmonės, bet ir smulkesni verslai. Tai patvirtina, kad nusikaltėliams nėra per mažų taikinių. Vadinasi, per mažos nėra ir Lietuvos įmonės.

Kodėl lietuviams vis sunkiau įpirkti būstą?

Būsto pirkėjų aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje išlieka aukštas. Visgi, toks aktyvumas pirkėjams atneša ir mažiau norimų šalutinių veiksnių – toliau lyg ant mielių augančias būsto kainas, kurios stiebiasi dviženkliu tempu visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Gyventojų pajamoms augant lėčiau nei kyla būsto kainos, galimybės įpirkti būstą šiemet jau yra prastesnės nei buvo pernai.

Prieš ką streikuosime?

Kovą Seimą pasiekė Darbo kodekso pakeitimai, kuriais Vyriausybė siekia stiprinti profesines sąjungas, kolektyvinius santykius ir palengvinti sąlygas streikuoti. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Lietuvoje „streikų skaičius išlieka stabiliai žemas, [...]. O kitose ES šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Italija ar Belgija, streikai yra įprasta ir efektyvi darbuotojų interesų gynimo priemonė, kuri leidžia profesinėms sąjungoms veiksmingiau derėtis dėl darbo sąlygų.“ Bet ar kolektyviniai konfliktai išties ilgainiui didina darbuotojų gerovę?

Kas įdomu ar neįdomu tyrėjams socialiniame tinkle „ResearchGate“?

Nenuostabu, kad šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje, tarp visų socialinių tinklų egzistuoja ir tyrėjų tinklai. Iš jų populiariausias yra „ResearchGate“, kuris lenkia pagal populiarumą Academia.edu ar „Mendeley“ tinklus.

Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?

Karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose pašokdino pasaulines naftos kainas, kurių poveikį netrukome pajusti ir Lietuvoje. Degalinių švieslentėse užsidegė 2022-ųjų energetikos krizę primenantys skaičiai, o dyzelino kaina vėl perkopė psichologinę 2 Eur už litrą ribą. Tačiau Lietuvoje šįkart stebime kiek netikėtą reiškinį – elektros kainos ne kyla, o mažėja. Kodėl?

Kas kelia akcijų indeksus į naujas aukštumas?

Hormūzo sąsiauris uždarytas laivybai jau daugiau nei du mėnesius, naftos kainos užsispyrusiai laikosi virš 100 dolerių ir greitų išeičių atstatyti energetikos pasiūlą nėra. Nepaisant to, daugelis akcijų indeksų nuo balandžio pradžios ne tik kad kompensavo visus praradimus, bet pasiekė naujas aukštumas. Ar investuotojai į akcijas visai neracionalūs, ar vis tik tokia kilimui yra pagrindo?

II pakopos pensijų reforma: daugiau laisvės pasitraukti, o ką siūlome pasiliekantiems?

Pastaraisiais mėnesiais daugiausia diskusijų, kalbant apie II pakopos pensijų reformą, sukasi apie pasitraukimą: kada galima atsiimti lėšas, kiek žmonių tai jau padarė, kiek lėšų gavo ir kur jas išleido. Tačiau bendraudamas su žmonėmis, vis dažniau girdžiu ir kitus klausimus: jei nuspręsiu kaupti toliau, kaip gausiu išmokas, ar turėsiu pasirinkimą dėl jų, ar anuitetas liks vienintele realia galimybe.

ŽYMA
KOMENTARAS