IQ.LT

Meniu

šeštadienis, liepos 5 d.

Investuotojų taikiklyje vis dažniau atsiduria Europos bendrovių akcijos

Rinkose sumaištį toliau kelia JAV prezidento Donaldo Trumpo planai įvesti plataus masto muitus. Tikėtina, kad apie naują muitų bangą turėtų būti paskelbta šiandien, po to greičiausiai lauks atsakomųjų muitų serija. Šis neapibrėžtumas neigiamai veikia JAV rinkų ir visos ekonomikos perspektyvą, bet kiek netikėtai sugrąžino investuotojų susidomėjimą Europos bendrovėmis.

REDAKTORIAUS ŽODIS

Oligarchas ir prezidentas

Valstybės institucijose duris kojomis atidarinėjantis oligarchas, uždirbantis iš milijardinių valstybės užsakymų, oponentus dorojantis nuosavoje žiniasklaidoje ir turintis kone neribotą įtaką senam, keistai sakinius dėliojančiam prezidentui. Jo verslo interesai – automobilių gamybos, žiniasklaidos, skrydžių bendrovės. Apie ką tai?

Ar tai yra tiesa?

Kas bendro tarp politiko, gavusio netikrą kvietimą skristi į Niujorką; akademikės, praradusios santaupas fiktyvioje investavimo platformoje; verslininko, patvirtinusio pavedimą ne tiekėjui, o kalinimo įstaigoje esančiam asmeniui; moters, patikėjusios žavaus turko romantiškais laiškais; ir studento, suvedusio elektroninės bankininkystės duomenis netikro kurjerio atsiųstoje nuorodoje?

Kodėl būsto kainos vėl kyla?

Pastarąjį penkmetį, nepaisant visų iššūkių – pandemijos, karo Ukrainoje, ar į rekordines aukštumas pakilusių palūkanų normų – būsto rinka išvengė kainų nuosmukio. Negana to, dabar į rinką ir vėl pamažu grįžta klestėjimas. Šalia to, stebime ir vėl sparčiau augančias būsto kainas.

Klimato kaita – ne pasekmė, o galimybė: kodėl būtina veikti dabar

Kiekvieną dieną mus supantis pasaulis keičiasi greičiau, nei galime tai suvokti. Keičiasi ekonomika, klimatas ir geopolitinis kraštovaizdis, o mes turime atpažinti šiuos pokyčius ir atitinkamai veikti. Daug metų dirbau ten, kur susikerta finansai, tvarumas ir inovacijos, ir vienas dalykas tampa vis aiškesnis: privalome jau dabar į savo rankas perimti ateities kontrolę, kol aplinkybės to neprivertė padaryti vėliau.

Ar Estija iškovos 2025 m. Baltijos šalių ekonomikos žvaigždės titulą?

Praėję treji metai Estijai nepagailėjo ekonominių išbandymų: 2022 m. šalies BVP beveik neaugo (+0,06 proc.), 2023 m. smuko 3,3 proc., o 2024 m. susitraukė dar 0,3 proc. Tai buvo blogiausias rezultatas Baltijos regione ir vienas prasčiausių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau, kaip rodo istorija, net ir giliausios recesijos turi pabaigą. Ar 2025-ieji gali būti lūžio metai Estijai, padarysiantys ją Baltijos regiono ekonomikos žvaigžde?

Linkiu biurokratams nelaukti paraginimo iš dangaus

Įsivaizduokime, kad rytą išgirstame sirenas. Ne treniruotė, ne repeticija. Karas. Ką darome? Skambiname sąjungininkams? Taip. Laukiame pagalbos? Taip. O ar turime pakankamai to, ką reikėtų ginti ne tik žodžiais, bet ir plienu, paraku, technologijomis?

Ar tikrai trūksta pinigų susimokėti už saugumą?

Sakoma, kad kol perkūnas netrenks, apie tai, kas bloga, galvoti nesinori – ar tai būtų geopolitinė situacija, ar savo pačių finansinė apsauga.

Papildomas pelno mokestis: ką jis reiškia?

Įmonės tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse už savo gaunamą pelną moka pelno mokestį. Lietuvoje nuo šių metų standartinis pelno mokesčio tarifas didėja ir siekia 16 proc. vietoj buvusių 15 proc.

Penkeri metai po „normalumo“: kaip krizės pakeitė Vilniaus nuomos rinką ir ką tai reiškia investuotojams

Paskutinį kartą gyvenome „normaliai“ lygiai prieš penkerius metus: 2020-ųjų kovą. Vilniaus nuomos rinka per šį laikotarpį patyrė vienus iš dramatiškiausių pokyčių per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Remiantis NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, vidutinė vieno-trijų kambarių buto nuomos kaina, kuri 2020 m. pradžioje siekė 450 eurų per mėnesį, 2024 m. gegužę pasiekė 725 eurus. 61 proc. šuolis vos per pusę dešimtmečio.

Lietuviai – vėl tarp laimingiausių pasaulyje

Naujausioje Jungtinių Tautų Pasaulio laimės ataskaitoje Lietuva pakilo į 16 vietą, pralenkdama daugelį turtingesnių Europos valstybių. Kaip tai pavyko ir ko pritrūko iki laimingiausiųjų 10-tuko?

Ar dirbtinis intelektas 2030 m. pakeis įmonių administratorius?

Pasak britų leidinio „The Guardian“, dirbtinis intelektas (DI) gali pašalinti nuo 1 iki 3 milijonų privačiojo sektoriaus darbo vietų Jungtinėje Karalystėje per artėjančius dešimtmečius. Leidinyje taip pat teigiama, kad ilgalaikis nedarbo didėjimas bus santykinai nedidelis, nes tikimasi, kad DI sukurs naujas darbo vietas ir skatins ekonomikos augimą.

Geležinės biurokratijos kurpaitės: ar ES pavyks jas nusiauti?

ES politikai pastebėjo, kad auginti regiono ekonomiką su šitokia biurokratine našta yra tas pats, kas bandyti bėgti maratoną apsiavus geležines kurpaites. Bandymų jas keisti patogesniais sportbačiais būta ir anksčiau, tad svarbiausias klausimas – ar šį kartą bus kitaip?

JAV finansų rinkas kausto baimės dėl recesijos: kaip elgtis paprastam investuotojui?

Donaldo Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose finansų rinkos sutiko su euforija, o akcijų kainas į dar didesnes aukštumas pasiuntė lūkesčiai dėl mokesčių mažinimo ir biurokratinių suvaržymų atlaisvinimo. Investuotojų optimizmas išgaravo susidūrus su politine realybe. Prekybos konfliktai, nuviliantys ekonominiai duomenys ir išaugęs neapibrėžtumas ėmė signalizuoti apie tikėtiną didžiausios pasaulio ekonomikos recesiją.

Pravalgyta pensininkų ateitis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomi pensijų sistemos pakeitimai Lietuvos gyventojams padovanotų „greitų“ pinigų, tačiau atimtų iš jų galimybę ateityje gauti didesnes pensijas. Šį procesą pastaraisiais metais stebime ir Estijoje.

ŽYMA
KOMENTARAS