KOMENTARAS

Kokios kompetencijos gali būti naudingos kompetencijų trūkumą išgyvenančiame pasaulyje?

Šiuolaikinėje sparčiai kintančioje darbo rinkoje vis dažniau išryškėja kompetencijų trūkumo problema. Technologijų pažanga, darbo procesų skaitmenizacija ir globalūs ekonominiai pokyčiai nuolat keičia profesinius reikalavimus, prie kurių ne visada spėja prisitaikyti tiek darbuotojai, tiek švietimo sistema, tiek pati darbo rinka.

KOMENTARAS

Būsto kainos įsibėgėja, bet gyventojų lūkesčiai stabtelėjo

Trečią 2025 m. ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo istoriškai dideli, tačiau per ketvirtį jie beveik nepakito ir tai šiek tiek nuramina. Tiesa, būsto rinka lieka labai aktyvi ir paskutinį metų ketvirtį lūkesčiai dėl būsto kainų gali vėl padidėti tikintis, kad pirkėjų netrūks ir kitąmet, o paklausą skatins ir iš pensijų fondų atsiimamos lėšos, ir galimi Atsakingojo skolinimosi nuostatų pokyčiai. Būsto kainos auga vis sparčiau, o palūkanų normos stabilizavosi, todėl būsto įperkamumo rodikliai gali vėl imti prastėti.

KOMENTARAS

Kas yra būstas – vartojimo prekė ar investicija?

Nuosavas būstas lietuviams itin svarbus – „Eurostat“ duomenimis, beveik 90 proc. mūsų šalies gyventojų gyvena nuosavuose namuose ar butuose. Tai rodo gebėjimą atsakingai planuoti didelius pirkinius ir kaupti turtą. Vis dėlto, pagrindinis būstas turi tiek vartojimo prekės, tiek investicijos bruožų, todėl vien jo neužtenka ilgalaikiam finansiniam stabilumui. Siekiant apsisaugoti nuo infliacijos, užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje ar netikėtų aplinkybių atvejais, svarbu sukaupti papildomą finansinį rezervą ir diversifikuoti investicijas.

KOMENTARAS

Kas per 20 metų uždirbo daugiau – investuojantys į NT ar į akcijas?

Nekilnojamas turtas dominuoja Lietuvos namų ūkių turte kaip pati didžiausia turto klasė. Net 87 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, o apie penktadalis turi daugiau nei vieną NT objektą. Investavimas į būstą dažnai ir apklausose įvardijamas kaip pati populiariausia pinigų įdarbinimo kryptis. Tuo metu į vertybinius popierius tiesiogiai investuoja tik apie 7 proc. gyventojų. Vis dėlto investavimas į būstą reikalauja daug asmeninio įsitraukimo, turi paslėptų išlaidų ir yra gerokai mažiau likvidus. Klausimas – ar tos papildomos pastangos atsiperka?

KOMENTARAS

Sumažintos palūkanos tapo impulsu JAV mažos kapitalizacijos akcijoms

Kaip ir buvo galima tikėtis, finansų rinkų dalyviai palankiai reagavo į bazinių palūkanų sumažinimą JAV, o pagrindiniai indeksai užfiksavo naujus rekordinius lygius. Šį kartą išsiskyrė mažos kapitalizacijos akcijų indeksas „Russell 2000“, kuris nuo vasaros ūgtelėjo daugiau kaip 10 proc. Be to, JAV ekonomika toliau demonstruoja lūkesčius pralenkiančius rezultatus, o vartotojai kol kas nelinkę riboti savo išlaidų.

KOMENTARAS

Asmeniniai finansai rudenį: protarpiais gali palyti

Toks orų apibūdinimas man visada sukelia šypseną, nes iš esmės prognozė sako – tikėkis bet ko. Vienur palis, kitur – neturėtų, o žodis „gali“ taip pat neprideda aiškumo, kaip galiausiai apsirengus šiandien reikėtų išeiti į lauką. Sunkiai prognozuojamų orų metafora tinka ir kalbant apie asmeninius finansus.

KOMENTARAS

Darbo rinkos tendencijos: šonas šyla, šonas šąla

Nepaisant to, kad Lietuva ir toliau stebina ne tik kaimynes, bet ir likusią Europą sparčia ekonomikos plėtra, darbo rinkos pulsas išlieka vangesnis, nei galima būtų tikėtis verslo ciklo pakilimo fazės laikotarpiu. Aukštesnis bendras nedarbo lygis, po pandemijos užsilikusi didesnė jaunimo bedarbystė, vangi samda ir lėčiau nei tankėja bedarbių gretos kuriamos naujos darbo vietos atskleidžia ekonominės raidos ciklinius ir struktūrinius netolygumus.

KOMENTARAS

Kaip saugiai laikyti kriptoturtą?

Investuotojams rekomenduojama atlikti išsamų tyrimą, diversifikuoti savo portfelį ir būti atsargiems su investicijomis kriptorinkose.

KOMENTARAS

Tarptautinė lygaus atlygio diena: ar jau vertiname darbuotojus pagal gebėjimus, o ne lytį?

Šiandien minima Tarptautinė lygaus atlygio diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į darbo užmokesčio atotrūkį tarp skirtingų lyčių darbuotojų. Puiki proga įvertinti, kaip šioje srityje atrodo Lietuva? Ar jau galime pasigirti, kad vienodą bei lygiavertį darbą dirbantys vyrai ir moterys gauna vienodą atlygį?

KOMENTARAS

„Socialinio teisingumo“ logika egzaminų vertinimuose

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimas prie visų (išskyrus lietuvių kalbos) valstybinių brandos egzaminų rezultatų pridėti po 10 balų yra tik vienas „socialinio teisingumo“ filosofijos atspindys. Ji dažnai grindžiama prielaida, kad teisinga visuomenė yra tokia, kurioje visi turi vienodą ar bent jau patenkinamą startinę padėtį, nepriklausomai nuo asmeninių pastangų ar pasirinkimų. Šis iš pažiūros smulkus „administracinis“ egzaminų rezultatų pakeitimas yra puiki iliustracija, kodėl beveik nekvestionuojamas ekonominės politikos siekis niekada neveda prie tikrojo teisingumo.

KOMENTARAS

Prastėjantys JAV darbo rinkos duomenys teikia vilčių investuotojams

Per šią savaitę rengiamą FED posėdį investuotojai greičiausiai išgirs gerų žinių dėl tolesnio palūkanų mažinimo. JAV darbo rinkai demonstruojant vis naujus silpnumo ženklus, centrinis bankas galiausiai gali ryžtis bazines palūkanas sumažinti 25 baziniais punktais. Be to, JAV rinkoje atsirado nauja DI bumo žvaigždė technologijų senbuvė „Oracle“, kurios įkūrėjas trumpam buvo tapęs turtingiausiu žmogumi pasaulyje.

KOMENTARAS

Pasaulinis obligacijų išsipardavimas – galimybė investuotojams?

Nors centriniai bankai tęsia bazinių palūkanų mažinimo ciklą, ilgesnio laikotarpio skolinimosi kaina kopia į viršų. Daugelyje šalių 30 m. obligacijų pajamingumas šturmuoja seniai matytas aukštumas. Valstybių skolinimosi kainą didinančių priežasčių – apstu. Viena vertus, tai lemia iššūkių valstybių biudžetams, tačiau ir atveria pamirštų galimybių investuotojams.

KOMENTARAS

Naujoji LRV programa: pažadėjo jokių naujų mokesčių, bet jau paruoštas naujas

XX-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje teigiama: „Siekdami išlaikyti mokestinės sistemos stabilumą ir patrauklumą investicijoms, neįvesime naujų mokesčių“. Tačiau toje pačioje programoje sakoma ir tai, kad „bankams taikysime finansinio stabilumo mokestį, skaičiuojamą nuo įsipareigojimų“. Be to, reikia nepamiršti, kad daug reikšmingų mokestinių pakeitimų priėmė dar XIX Vyriausybė, ir jie įsigalios tik nuo 2026 m., jau naujosios Vyriausybės darbo metu. Programoje numatyti ir kiti mokestiniai pokyčiai. Kadangi programos nuostatos vietomis prieštarauja viena kitai, o nemaža dalis pakeitimų jau priimta ankstesnės Vyriausybės, šiandien sunku tiksliai prognozuoti, ko dar galime sulaukti, tačiau tikėtina, kad didžiausi pokyčiai bus susiję su akcizais ir bankų apmokestinimu.

KOMENTARAS

Keturių dienų darbo savaitė

Paskirtoji premjerė pareiškė, kad keturių darbo dienų savaitė yra „neišvengiama ateities kryptis“. Skamba patraukliai: daugiau laisvalaikio, geresnė gyvenimo kokybė, motyvuoti darbuotojai. Tačiau globalios konkurencijos sąlygomis tokia vizija atrodo ne kaip atsakinga ekonominė politika, o kaip politinė iliuzija. Kuo gi remiasi šios idėjos entuziastai?

KOMENTARAS

Bėgančios mintys

Rašytojas ir filosofas Henris Deividas Toro yra sakęs – kai mano kojos pradeda judėti, mano mintys pradeda bėgti. Ką jis turėjo omenyje? Kodėl žmonės bėga maratonus? Ir kas bendro tarp maratono bėgimo ir... investavimo?