Meniu
Prenumerata

šeštadienis, lapkričio 9 d.


KETVIRTADIENIO KALEIDOSKOPAS
Seimo kanceliarija, Rusijos pasiruošimas konvenciniam karui su NATO ir kitos svarbiausios dienos naujienos
IQ BNS ELTA
IQ montažas.

Svarbiausių kovo 21-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.

Seimas atleido parlamento kanclerį M. Gelbūdą

Seimas slaptu balsavimu nutarė atleisti iš pareigų parlamento kanclerį Modestą Gelbūdą.

Seimo kanceliarijos vadovui priekaištaujama dėl neefektyvaus darbo organizavimo, parlamentarai teigia, kad yra gavę skundų dėl atlyginimo diferencijavimo komitetų biurų darbuotojams. Plačiau

Visuomenininkams, smerkiantiems L. Kasčiūną, – prezidento klausimas

Visuomenininkų bandymai užkirsti kelią Laurynui Kasčiūnui tapti krašto apsaugos ministru įspūdžio prezidentui Gitanui Nausėdai, regis, nepadarė. Jis dėl ministro laukia tam tikros informacijos ir turėtų savo sprendimą pranešti arbą penktadienį, arba pirmadienį.

„Mes gyvename demokratinėje visuomenėje ir visuomeninės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos visada gali išreikšti savo nuomonę ir netgi skatinčiau tai daryti, – kalbėjo G. Nausėda, ketvirtadienį atvykęs į Europos Vadovų Tarybą Briuselyje. – Tik vis dėlto turėčiau klausimą ir joms, ar jos mano, kad asmens buvimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku negalėjo pridaryti panašaus pobūdžio bėdų, jeigu išties tie argumentai yra pagrįsti.“ Plačiau

Socialdemokratų kritika valdantiesiems: stipresnė gynyba – gerai, bet dėmesio slėptuvėms nepakanka

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai tvirtina, kad dabartiniai valdantieji stiprindami šalies gynybą nepakankamai dėmesio skiria slėptuvėms ir kitiems civilinės saugos aspektams.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė teigia, kad priedangos, kurias pagal Statybos techninį reglamentą (STE) reikia įrengti naujos statybos statiniuose, neapsaugos piliečių karo atveju. Anot jos, daugelis tokių priedangų negalėtų apsaugoti žmonių nuo bombardavimo ar net skeveldrų. Plačiau

Europos Vadovų Taryba ir Lietuvos prioritetai

Nuo paramos Ukrainai iki Europos ekonominės erdvės jubiliejaus – ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vykstančios Europos Vadovų Tarybos (EVT) darbotvarkė ypač plati. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsiveža savus prioritetus.

Vienas pagrindinių Lietuvos tikslų, kad EVT savo išvadose įtvirtintų oficialių derybų su Ukraina ir Moldova dėl narystės ES pradžią. Artėjant Europos Parlamento rinkimams Briuselyje nenorima erzinti rinkėjų ir suteikti progos populistams eskaluoti plėtros klausimą. Vis dėlto diplomatai tikisi, kad startą deryboms duosianti tarpvyriausybinė konferencija su Ukraina ir Moldova įvyks iki liepos 1 d., kai pirmininkavimą ES pusmečiui perims antiukrainietiškomis nuotaikomis garsėjanti Vengrija. Tokios pozicijos laikosi ne tik Lietuva, bet ir kitos rytinio flango šalys, todėl visai tikėtina, kad EVT išvadose bus įvardyta konkreti konferencijos data. Plačiau

Rusija rengiasi konvenciniam karui su NATO: įvyktų ne tuoj pat, bet greičiau, nei manė Vakarų analitikai

Vašingtone įsikūręs analitikos centras Karo tyrimų institutas (ISW) pranešė, kad keletas Rusijos finansinių, ekonominių ir karinių rodiklių rodo, jog Rusija rengiasi didelio masto konvenciniam karui su NATO, kuris įvyktų ne tuoj pat, bet vis dėlto per trumpesnį laiką, nei iš pradžių spėjo kai kurie Vakarų analitikai.

ISW mano, kad V. Putinas greičiausiai bando sudaryti sąlygas stabilizuoti ilgalaikę Rusijos finansinę padėtį didindamas valstybės išlaidas. Tarptautinis valiutos fondas įvertino, kad 2024 m. Rusijos BVP augs 2,6 proc., ir pridūrė, kad 2023 m. Rusijos BVP augo sparčiau nei visų septynių Didžiojo septyneto (G7) grupės šalių ūkiai. Plačiau

Į Europos Sąjungą sugrįš branduolinė energetika?

Branduolinės energijos propagavimas Briuselyje ilgą laiką buvo tabu, tačiau ketvirtadienį vyksiančiame aukšto lygio tarptautiniame susitikime bus aiškiai ir garsiai pasakyta, kad branduolinė energija, – kurios šalininkai dabar pabrėžia, kad ji yra svarbus kovos su klimato kaita veiksnys, – grįžta.

Jau praėjo tie laikai, kai Berlyno antibranduolinė pozicija diktavo toną: per pastaruosius dvejus metus branduolinės energetikos pionierė Prancūzija ryžtingai prisidėjo prie palankesnio reglamentavimo ir vėl įtraukė branduolinę energetiką į ES darbotvarkę. Plačiau

2024 03 21 16:00
Spausdinti