ScanpixPateikiama svarbiausių dienos naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Rusijos karas Ukrainoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį galbūt ruošiasi keliauti į Briuselį, kur susitiktų su bloko lyderiais ir kreiptųsi į Europos Parlamentą. Galutinio patvirtinimo apie vizitą dar nėra, tačiau jei jis įvyks, tai būtų pirmasis V. Zelenskio apsilankymas Briuselyje nuo karo pradžios pernai vasario 24-ąją. Prezidentas per visą karo laikotarpį Ukrainą buvo palikęs tik kartą, kai 2022 m. gruodį vyko į Vašingtoną (JAV).
Pirmadienį Jungtinės Tautos (JT) suskaičiavo, kad dėl Rusijos invazijos Ukrainą paliko 8 mln. gyventojų, dar 5,3 mln. migravo šalies viduje. 40 proc. ukrainiečių reikalinga humanitarinė pagalba. JT duomenimis, šiai krizei palengvinti reikia 3,9 mlrd. eurų iš JT Humanitarinio atsako plano Ukrainai.
Britų žvalgyba antradienį pranešė, kad Rusija nuo sausio pradžios planuoja dar vieną didelę ataką Ukrainos rytuose esančiame Donecke, tačiau abejojama, ar rusų kariuomenei pavyks surinkti tam reikalingus pajėgumus ir padaryti didelę žalą. Luhansko regiono gubernatoriaus Serhijaus Haidajaus teigimu, iš rusų naudojamų ginklų matyti, kad jie taupo atsargas norėdami pasiruošti artėjančiam puolimui.
Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį pritarė Ihorio Klymenkos paskyrimui vidaus reikalų ministru. Jis į šias pareigas ateina po to, kai pernai gruodį sraigtasparnio katastrofoje žuvo vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.
Erikas Ovčarenko/BNSNeeilinė sesija. Seimo opozicijai pavyko surinkti reikiamą parašų skaičių norint sušaukti neeilinę sesiją. Ji bus kviečiama siekiant išsiaiškinti, ar nebuvo nutekinta informacija apie buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo. Iš viso surinkti 47 parašai. Prie opozicijos sprendimo šįkart neprisidėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Aukų skaičius auga. Turkiją ir Siriją pirmadienį sukrėtęs žemės drebėjimas glemžiasi vis daugiau aukų – antradienio popietę jų skaičius išaugo iki 5 tūkst. Turkijoje dar 20,5 tūkst. žmonių sužeista, sugriauta 6 tūkst. pastatų, namų neteko 150 tūkst. gyventojų. Gelbėjimo darbus atlieka 24 tūkst. žmonių, tačiau jiems trukdo šaltos oro sąlygos. Anot BBC, tarptautinę pagalbą suteikė JT, Europos Sąjunga, NATO, taip pat Jungtinė Karalystė, JAV, Kinija, Rusija, Indija, Japonija, Irakas, Iranas, Australija, Naujoji Zelandija, Graikija, Pakistanas ir kitos šalys. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, šis žemės drebėjimas galėjo paveikti 23 mln. žmonių visame pasaulyje.
ScanpixOptimizmas susiskaldymo metu. JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį turėtų Kapitolijuje sakyti savo metinę kalbą. Su ja iš anksto susipažinusių ekspertų teigimu, joje prezidentas bandys išlikti optimistiškas ir telkti itin smarkiai susiskaldžiusius politikus bei visuomenę. Per dvejus su puse valdymo metų J. Bidenui teko tvarkytis su virtine problemų: COVID-19 pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą, JAV karių išvedimu iš Afganistano, išaugusia infliacija ir jos pažabojimu, bet ne visas pavyko sėkmingai išspręsti. Tai atspindi ir rinkėjų apklausos, nors tikimasi, kad prezidentas gali paskelbti ir apie savo ketinimus kandidatuoti antrą kartą 2024-aisiais.
