Josvydas Elinskas/ELTASvarbiausių kovo 23-iosios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
EVT. Ketvirtadienį Briuselyje prasidėjo dvi dienas truksiantis Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas, kuriame, be Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių, dalyvauja ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas ir Europos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. Susitikimo darbotvarkėje pirmoje vietoje išliko Rusijos agresijos ir paramos Ukrainai klausimas, taip pat aptariamas grūdų tranzitas iš Rusijos blokuojamų Ukrainos uostų Juodojoje jūroje, Žaliojo kurso planai, tarp jų – ir neseniai Europos Komisijos pasiūlytas „Net Zero Act“, bei Europos prekybos ir konkurencingumo klausimai. Penktadienį planuojamas euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame Ch. Lagarde aptars Europos bankų stabilumą, infliaciją ir ekonominę padėtį.
Viena galimų susitikimo temų – galimas sankcijų, susijusių su Baltarusijos ir Rusijos trąšų eksportu, švelninimas. EVT dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad su tuo nesiruošia sutikti. Prezidentas taip pat teigė kelsiantis klausimą dėl ES sankcijų „Rossatom“, tačiau dėl jų Bendrijai nesiseka sutarti jau ne vieną savaitę, ir neaišku, ar pavyks šįkart.
Rusijos karas Ukrainoje. Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina netrukus ketina pradėti kontrpuolimą Rytų Ukrainos Bachmuto mieste. Dėl šio miesto mūšiai tarp ukrainiečių ir rusų, įskaitant ir Rusijos karinę grupuotę „Wagner“, vyksta ilgiausiai per visą aktyvios invazijos laikotarpį. Anot „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino, jo grupuotė kontroliuoja apie 70 proc. miesto. O. Syrskio vertinimas pasirodė kitą dieną po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pranešimo, kad jis aplankė ukrainiečių karius netoli fronto linijos ties Bachmutu. Ketvirtadienį V. Zelenskis lankėsi ir iš dalies Rusijos kontroliuojamame Chersono regione.
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadymas Skibickis interviu „RBC-Ukraine“ sakė, esą jau kelis mėnesius Rusijos propaganda skelbia apie Rusijos kariuomenės „didelio masto puolimą“ Ukrainoje, tačiau priešui nesiseka. Pasak V. Skibickio, „apskritai įsibrovėlių bravūra labiau pagrįsta dezinformacija ir savo galimybių pervertinimu. Tačiau iš tikrųjų jie nesugeba vienu metu vykdyti puolimo keliomis kryptimis.“
Šviesios prognozės. Finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį „Lietuvos Davoso“ konferencijoje teigė, kad šiais metais Lietuvos gyventojų perkamoji galia turėtų augti, o 2024 m. ekonomikos augimas grįš į senas vėžes. Ji taip pat prognozuoja, kad nedarbo lygis šiemet išliks stabilus, o darbo užmokestis (DU) pranoks vidutinės infliacijos dydį, kuris prognozuojamas 2023 m., ir turėtų siekti 9 proc. Taip pat šiemet vidutinė metinė infliacija bus žemesnė, nei skaičiuota anksčiau, ir sieks apie 8,5 proc.
Solidarumas. Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, anksčiau Finansų ministerijos pasiūlyto komercinių bankų solidarumo mokesčio gali ir nebūti, jei bankai sutiks „solidariai išauginti indėlių palūkanų normas“. Esą taip bankai neturės netipinių viršpelnių, nuo kurių ir būtų skaičiuojamas siūlomas mokestis. Jis taip pat akcentavo, kad solidarumo įnašo dalį skirti krašto apsaugos infrastruktūrai reikia, atsižvelgiant į tai, kas yra mūsų kaimynai.
