Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gegužės 1 d.


TREČIADIENIO KALEIDOSKOPAS
Rusijos karas Ukrainoje, diskusijos dėl BRELL žiedo ir kitos svarbiausios naujienos
IQ BNS ELTA
Freepik

Svarbiausių liepos 19-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.

TVF euro zonai rekomenduoja dar tvirčiau suveržti diržus

Liepos 12 d. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Vykdomoji taryba baigė diskusijas su euro zonos valstybėmis narėmis. Jos rekomendacijų išvados – dar labiau griežtinti fiskalinę ir monetarinę politikas siekiant privesti infliaciją iki Europos Centrinio Banko (ECB) numatytos 2 proc. ribos.

Nors bendroji infliacija euro zonoje sumažėjo, bazinė infliacija išlieka ne tokia pajudinama. Nors ECB ėmėsi priemonių ir pakėlė bazines palūkanų normas, TVF teigimu, infliacija dar kurį laiką išliks didelė.

Neapibrėžtumas taip pat išlieka aukštas. Dėl neramumų finansų rinkose ir sunkumų kitose šalyse gali sumažėti kreditavimas ir padidėti nenoras rizikuoti. Neigiamai bloko augimo perspektyvas paveiktų ir mažesnė išorės paklausa.

Freepik
Infliacija rimsta, bet nepakankamai.

Lietuvoje lankosi Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius

Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad Lietuvos pasitraukimas iš Maskvoje valdomo BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) žiedo sutarties galimas jau kitų metų pradžioje, tačiau, anot jo, geriau būtų visoms Baltijos šalims laikytis bendros pozicijos. Vis dėlto jis pabrėžė, kad Latvija norėtų pasitraukimą nukelti vienais metais ir tai įgyvendinti 2025 m. pradžioje.

Latvijos prezidentas E. Rinkevičius tikino, kad jo vadovaujama šalis yra pasirengusi pasitraukti iš BRELL žiedo sutarties kaip įmanoma greičiau. Tačiau jis teigė, kad reikia atsižvelgti į techninę ir finansinę šio klausimo pusę ir rasti mažiausiai problemišką sprendimą kiekvienai Baltijos valstybei.

Lietuva siekia sinchronizaciją įgyvendinti iki 2024 m. vasario – tam jau šį rugpjūtį Baltijos šalims būtina paskelbti apie planus nebepratęsti BRELL sutarties. Aktyviai to siekiantis Vilnius kol kas nesulaukė Latvijos ir Estijos pritarimo sinchronizuotis anksčiau.

Gitanas Nausėda/Facebook
Lietuvos ir Latvijos prezidentai.

Ukraina dar turi reikšmingų rezervų kontrpuolimui

Ukraina tebeturi reikšmingų rezervų, dar nepanaudotų lėtai vykdomam kontrpuolimui prieš Rusijos pajėgas, antradienį sakė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley.

Kyjivo pajėgos susiduria su gerai įtvirtintomis rusų pozicijomis, apimančiomis sudėtingus minų laukus, kliūtis tankams, spygliuotosios vielos užtvaras ir apkasus, sakė generolas M. Milley, žurnalistų paklaustas, ar Ukrainos kontrpuolimas įstrigo. „Šiuo metu jie saugo savo kovinę galią ir lėtai, apgalvotai, pastoviai stumiasi per visus tuos minų laukus (...). Tai sunki kova“, – pabrėžė jis.

Scanpix
Rusijos raketų atakos Odesoje padariniai.

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius NATO bei buvęs JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris sakė, kad NATO Vilniuje praleido progą pagreitinti Ukrainos pergalę ir sumažinti jos kančias ir šiuo požiūriu pasirodė netgi silpniau nei 2008 m. Bukarešto viršūnių susitikime. Tačiau ir karas, ir pagrindiniai geopolitiniai procesai vis dėlto vystosi Ukrainos naudai, o Rusija pamažu, bet užtikrintai pralaimi.

V. Putinas nedalyvaus BRICS šalių viršūnių susitikime

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus rugpjūtį Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) vyksiančiame BRICS šalių viršūnių susitikime, trečiadienį pranešė šalies prezidentūra ir užbaigė mėnesius trukusias spėliones. Jį pakeis užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Jei V. Putinas dalyvautų, jis galėtų būti sulaikytas pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo, kurio šalimi yra PAR, išduotą arešto orderį.

2023 07 19 16:30
Spausdinti