Meniu
Prenumerata

pirmadienis, liepos 4 d.

Pasaulis
PIRMININKAVIMAS ES
Čekija perima pirmininkavimą ES ir rengiasi „blogam orui“
Čekija penktadienį pusmečiui perims pirmininkavimą Europos Sąjungai, visų dėmesiui nukrypus į Ukrainą, nuo vasario kovojančią su Rusijos invazija.
NT ir energetika
SANKCIJOS RUSIJAI
Rusiškų dujų tiekimas apribotas arba nutrauktas 12 iš 27 ES narių
Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pranešė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas šiuo metu yra nutrauktas arba apribotas 12 iš 27 Bendrijos narių.
Komentarai
KOMENTARAS
Kur rasti naują ES lyderį?
Penktą mėnesį vykstantis karas Europoje patvirtino dar prieš Rusijos agresiją vasario 24 d. sklandžiusias pesimistines prognozes, kad ES nėra norinčių
Pasaulis
NARYSTĖ ES
Ukraina tikisi visų ES narių pritarimo jos kandidatūrai
Ukrainiečių pareigūnė, prižiūrinti šalies pastangas įstoti į Europos Sąjungą, trečiadienį sakė, jog yra „100 procentų“ įsitikinusi, kad visos 27 bloko šalys narės per šios savaitės viršūnių susitikimą pritars kandidatės statuso suteikimui Ukrainai.
Aktualijos
SANKCIJOS RUSIJAI
G. Landsbergis: Rusijos kaltinimai Vilniui dėl prekių tranzito – karo prieš Vakarus dalis
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusijos kaltinimai Vilniui dėl prekių tranzito į Kaliningradą ribojimo yra jos karo prieš Vakarus dalis.
Verslas
DEZINFORMACIJA
A. Pranckevičius: svarbu paneigti Rusijos dezinformaciją dėl „Kaliningrado blokados“
Lietuvai svarbu paneigti Rusijos dezinformaciją dėl „Kaliningrado blokados“ ir nepasiduoti siekiui sukelti paniką, sako Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius.
NT ir energetika
ENERGETIKA
Sumažėjus dujų tiekimui iš Rusijos Danijoje paskelbtas „ansktyvasis perspėjimas“
Danijos energetikos agentūra paskelbė pirmojo lygio „ankstyvąjį perspėjimą“, vyraujant nerimui dėl neapibrėžtumo, susijusio su sumažėjusiu dujų tiekimu iš Rusijos karo Ukrainoje fone.
Aktualijos
SANKCIJOS RUSIJAI
G. Landsbergis: plieno tranzito į Karaliaučių draudimas – ne Lietuvos, o ES sprendimas
Draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti plieno ir juodųjų metalų gaminius tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra ne Lietuvos sprendimas, o Europos Sąjungos sankcijos Rusijai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansbergis
Aktualijos
EP nariai: ES turėtų nutraukti ryšius su Rusija, jei ši priims iniciatyvą dėl Lietuvos
Estijos europarlamentaras Riho Terras ir dar 56 Europos Parlamento nariai paragino Europos Sąjungą nutraukti diplomatinius santykius su Rusija, jei bus
Aktualijos
NARYSTĖ ES
G. Nausėda: Rusijos taikiniu tapusiai Ukrainai reikia parodyti, kad ji laukiama Europoje
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasveikino Europos Komisijos (EK) rekomendaciją suteikti Ukrainai ir i Europos Sąjungos (ES) šalių kandidačių statusą.
Pasaulis
NARYSTĖ ES
Europos Komisija siūlo Ukrainai, Moldovai suteikti ES kandidatės statusą
Europos Komisija siūlo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungą (ES) statusą. Apie tai penktadienį spaudos konferencijoje pranešė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Komisija rekomenduoja Tarybai suteikti Ukrainai europinę perspektyvą ir kandidatės statusą. Visa tai daroma suprantant, kad šalis vykdys svarbias reformas. (...) Moldovai galioja tokia pati rekomendacija kaip ir Ukrainai“, – žurnalistams pranešė U. von der Leyen. Kyjivui ir Kišiniovui siūloma kandidato statusą suteikti iš karto, tačiau taip pat prašoma įgyvendinti tam tikrus pokyčius valstybės valdyme. Komisija vertino ir Sakartvelo paraišką dėl kandidatės statuso suteikimo. Tačiau dėl šios šalies nuspręstą siūlymą pateikti po to, kai ji įgyvendins numatytas išankstines sąlygas. Galutinį sprendimą, ar suteikti šioms valstybėms kandidačių statusą, dar turės vienbalsiai patvirtinti Bendrijos šalys narės. Jų lyderiai po savaitės renkasi į Europos Vadovų Tarybos posėdį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Europos Komisijos rekomendaciją Ukrainai suteikti kandidatės į Europos Sąjungą statusą. „Tai pirmas žingsnis narystės ES kelyje, kuris neabejotinai priartins mūsų pergalę“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis ir pridūrė, kad yra „dėkingas“ EK vadovei U. von der Leyen ir „kiekvienai EK narei už istorinį sprendimą“. „Džentelmeniškas pasitikėjimas“ Kaip BNS penktadienį sakė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, lūkesčiai dėl pokyčių Ukrainoje ir Moldovoje „nėra sąlygos, bet, sakykim, džentelmeniškas pasitikėjimas“. „Tie darbai bus fundamentalūs ir kalbant apie patį stojimo procesą. (...) Ukraina turi tobulinti Konstitucinio Teismo teisėjų atrankos procedūrą, stiprinti kovą su korupciją, ypač aukščiausiame lygmenyje, stiprinti įstatyminę bazę pinigų plovimo prevencijos srityje, įgyvendinti antioligarchinį įstatymą“, – kalbėjo Europos Komisijos narys. Šis pokyčių įgyvendinimas, anot V. Sinkevičiaus, bus atidžiai stebimas. Anksčiau Vakarų šalys, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, skeptiškai vertino galimybes paspartinti Kyjivo narystę ES ir teigė, kad tam gali prireikti kelių dešimtmečių. Vis dėlto šią savaitę vizito Ukrainoje metu Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai pareiškė pritariantys, kad Kyjivui nedelsiant būtų suteiktas oficialus kandidato statusas. Neišsklaidytos abejonės Pasak V. Sinkevčiaus, diskusijos dėl kandidatės statuso Ukrainai suteikimo buvo įtemptos. „Turbūt prieš tris ar keturias savaites tai buvo neįsivaizduojamas sprendimas, šiandien yra istorinė diena, istorinis sprendimas, kuris nebuvo paprastas“, – kalbėjo eurokomisaras. Jis pabrėžė, kad EVT posėdyje bus ypač svarbu rasti „tinkamą formuluotę“, kuriai pritartų Bendrijos lyderiai. Nepaisant Komisijos rekomendacijos, Bendrijoje abejonės dar neišsklaidytos – dalis šalių mano, kad jei ne Rusijos karas, Ukrainos narystės siekiai nė nebūtų svarstomi. Pasak kritikų, iki Kremliaus invazijos Kyjivui priekaištauta dėl per lėtai judančių reformų, ypač antikorupcinių. „Konkrečių šalių neįvardinsiu, tačiau jų argumentai yra, kalbant apie reikalingas reformas – stojimas į ES yra labai aiški procedūra ir ji negali būti pakeista dėl karo. Taip pat tai turi būti sąžininga ir kitų valstybių atžvilgiu“, – kalbėjo komisaras. Jis teigė, kad Komisijos sprendimui daug įtakos turėjo pačios U. von der Leyen bei jos komandos įsitraukimas į klausimą. Be kita ko, taip pat daug įtakos turėjo didžiųjų šalių lyderių vizitas ir pareiškimai Kyjive. V. Sinkevčius pabrėžė, kad net jei EVT patvirtins Komisijos rekomendaciją, Ukrainos dar lauks „ilgas kelias“ įgyvendinant reformas.
Pasaulis
NARYSTĖ ES
A. Pranckevičius: tikėtina, kad EK rekomenduos suteikti Ukrainai kandidatės statusą
Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius sako, jog Europos Komisija (EK) penktadienį turėtų pateikti teigiamą išvadą dėl šalies kandidatės statuso Ukrainai.
Pasaulis
KARAS UKRAINOJE
E. Macronas, O. Scholzas ir M. Draghi atvyko į Kyjivą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį atvyko į Kyjivą, siekdami pademonstruoti bendrą Europos paramą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. Tai pirmasis E. Macrono, O. Scholzo ir M. Draghi apsilankymas Ukrainoje nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė kaimyninę šalį. Trys lyderiai atvažiavo specialiu traukiniu, anksti ketvirtadienį išvykusiu iš Lenkijos. Vokiečių žiniasklaida pranešė, kad lyderiai naktį susitiko Lenkijos pietryčiuose esančiame Žešuve, kur yra tarptautinis oro uostas. Jie atvyko atskirai ir susitiko traukinyje netrukus po jo išvykimo. Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad E. Macronas, O. Scholzas ir M. Draghi drauge nuvyko į Kyjivą, o Ukrainos sotinėje prie jų prisidės ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas. Kyjive jie susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. E. Macronas sakė, kad jie taip pat nuvyks į „vieną karo vietą, kur buvo įvykdytos žudynės“, ir pavadino brutalius rusų pajėgų veiksmus miesteliuose netoli Kyjivo karo nusikaltimais. „Tai Europos vienybės, paramos žinia Ukrainos vyrams ir moterims“, – išlipdamas iš traukinio sakė E. Macronas. Pasak jo, jis atvyko „pasikalbėti apie dabartį ir ateitį, nes ateinančios savaitės, žinome, bus labai sunkios“. Vizitas surengtas Europos Sąjungos lyderiams rengiantis birželio 23–24 dienomis priimti sprendimą dėl Ukrainos prašymo suteikti jai kandidatės į ES statusą ir prieš svarbų NATO viršūnių susitikimą, birželio 29–30 dienomis vyksiantį Madride. Be to, ketvirtadienį Briuselyje susitinka NATO gynybos ministrai, svarstysiantys tolesnę karinę pagalbą Ukrainai. Trečiadienį apie naujus pagalbos paketus paskelbė JAV ir Vokietija. Amerika ir jos sąjungininkės tiekia ilgesnio nuotolio ginklus, galinčius paveikti kovų eigą. Šiuo metu ukrainiečių pajėgos yra mažesnės ir turi mažiau ginklų nei įsiveržusi rusų kariuomenė. Antradienį lankydamasis Ukrainos kaimynėse Rumunijoje ir Moldovoje E. Macronas sakė, kad Ukrainai reikia nusiųsti „paramos žinią“ prieš ES lyderių „svarbius sprendimus“ susitikime Briuselyje. „Mums, Europos Sąjungai, reikia pasiųsti aiškių politinių signalų Ukrainai ir Ukrainos žmonėms, didvyriškai besipriešinantiems jau kelis mėnesius“, – sakė jis. E. Macronas aktyviai dalyvauja diplomatinėse pastangose dėl paliaubų Ukrainoje, kurios sudarytų sąlygas būsimoms taikos deryboms. Jis dažnai kalbasi su V. Zelenskiu ir kelis kartus nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje bendravo telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. O. Scholzas ilgai nenorėjo vykti į Kyjivą ir sakydavo nenorintis „stoti į žmonių, greit atvykstančių pasifotografuoti ir vėl išvykstančių, eilę“. Kancleris tvirtino, kad vizitas turėtų būti skirtas „konkretiems dalykams“. Vokietija trečiadienį paskelbė, kad skirs Ukrainai tris reaktyvines salvinės ugnies sistemas – tokias, kokių Kyjivas skubiai prašo gynimuisi nuo Rusijos invazijos. Atvykęs į Kyjivą O. Scholzas pažadėjo ilgalaikę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai. „Norime ne tik parodyti solidarumą, bet ir užtikrinti, kad mūsų organizuojama finansinė, humanitarinė pagalba ir parama ginklais bus tęsiama“, – dienraščiui „Bild“ sakė O. Scholzas. „Ir kad mes tai tęsime tol, kol tai bus reikalinga Ukrainos kovai su Maskva“, – pridūrė jis. Vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht sakė, kad Vokietija perduos Ukrainai tris vidutinio nuotolio sistemas M270 ir šaudmenų. Pasak Vokietijos, ši parama, panaši į Didžiosios Britanijos ir JAV žingsnius, bus suteikta drauge su apmokymu ir padarys „greitą bei reikšmingą poveikį mūšio lauke“.
Pasaulis
KARAS UKRAINOJE
E. Macronas ragina surengti „naujas diskusijas“ su Ukraina
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino surengti „naujas išsamias diskusijas“ su Ukraina, tačiau nepatvirtino, ar vyks į Kyjivą, kaip pranešė kelios žiniasklaidos priemonės.
Pasaulis
ENERGETINĖ PRIKLAUSOMYBĖ
Rusija nuo karo Ukrainoje pradžios iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų
Per pirmąsias šimtą karo prieš Ukrainą dienų Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.
ŽYMA
EUROPOS SĄJUNGA