KOMENTARAS

STT asmenų patikra: faktai ir mitai

Po kiekvienų rinkimų tiesiogiai renkamiems valstybės ar savivaldos politikams pradėjus eiti pareigas, per viešąjį sektorių nusirita tolesnės kaitos banga – keičiasi ministrai, politinio pasitikėjimo tarnautojai, o neretai ir kiti valstybės ar savivaldybių įstaigų tarnautojai bei įmonių darbuotojai. Nors pastarųjų karjera teoriškai neturi nieko bendro su politiniu ciklu, dėl STT ne kartą tyrinėtų nepotizmo, favoritizmo ir politizacijos reiškinių tampa su šiuo ciklu glaudžiai susijusi.

PASITIKĖJIMAS

Išsaugoti, neišbarstyti: 2016 m. Seimo rinkimų palikimas bus juntamas ir šiuose

Naujojo Seimo sudėtį nemažai lems, ar praeituose rinkimuose sukauptą pasitikėjimo bagažą politikai sugebės panaudoti ir šiuose Per praėjusius Seimo rinkimus daugiausia

MATOMUMAS ŽINIASKLAIDOJE

Matomiausi Lietuvos politikai ir kaip tai gali padėti jiems artėjančiuose rinkimuose

Politiko laikas, praleistas eteryje, veltui nenueina Demokratinėse valstybėse žiniasklaida veikia kaip tarpininkė: jos kanalais skleidžiama informacija apie priimamus sprendimus, visuomenę ji

PATIRTIS

Politikos (ne)pilnamečiai: ar patirtis yra svarus kandidatų argumentas?

Patirtį politikoje rinkėjai įvertina tada, kai ji virsta realiais darbais Patirtis politikoje, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, yra svarbi ir

REPUTACIJA

Ar pirkčiau susisiekimo ministro automobilį?

Ekspertai Lietuvos politikų reputaciją vertina kritiškai, bet rinkėjai – kur kas atlaidesni Politiko reputacija – vienas sunkiausiai įvertinamų ir pamatuojamų rodiklių. Tikriausiai geriausiai

Pavasario džiaugsmai su rudens nerimu

Politinis chaosas Lietuvoje tvyro ilgiau nei gerą pusmetį ir galo jam nematyti, todėl neįmanomos jokios šio lauko prognozės.

Įšaldytas konfliktas: šį klausimą jau seniai buvo galima išspręsti ir pamiršti

Lenkų tautinė mažuma turi priekaištų Lietuvai, tačiau jų problemos politikams rūpi tik prieš rinkimus

ŽINIASKLAIDA

Ombudsmenė M. Smit: „Žiniasklaida turi susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą“

Populistai politikai skatina visuomenės ir žiniasklaidos priešpriešą, žurnalistus laikydami elito atstovais, įsitikinusi Nyderlandų visuomeninio transliuotojo (NPO) ombudsmenė Margo Smit. IQ apžvalgininkę Kotryną Tamkutę ji patikino, kad tai aktualu tiek jos šalyje, tiek visame pasaulyje.

Populizmo vėžys

Pavadinkime jį tiesiog Piliečiu. Šį darbininkiškos profesijos vyrą arti pensinio amžiaus sutikau viename provincijos mieste. Rajono centre, kurį ne vieną kadenciją valdo meras iš tradicine vadinamos partijos ir kurio gyventojai paskutiniuose rinkimuose didžiąją dalį balsų atidavė už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – tiek vienmandatėje, tiek daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Susitaikanti su būtinybe: kodėl Ingrida Šimonytė nėra Grybauskaitė 2.0

Kai nelabai nori, bet labai reikia – taip glaustai galima apibūdinti į atsakingiausius postus valstybėje aplinkybių išsviedžiamos Ingridos Šimonytės politinę biografiją.

Bereikšmės politikų kalbos

Seniai seniai žodis turėjo galią. Kartais jis būdavo toks galingas, kad keisdavo žmonių ir valstybių likimus. Ypač, jei tą žodį ištardavo pasaulio lyderiai, jaučiantys atsakomybę už savo pasakymus.

Viešas reikalas: ar mums turėtų rūpėti su kuo miega politikai?

Politikas neturi darbo laiko. Niekur nenurodyta, kada jis – privatus asmuo. Visgi ar atverti savo namų duris visuomenei, sprendžia jis pats.

Onkologinių ligonių poreikių sveikas politikas nesupras?

Visuomenininkai ir guodžia ligonius, ir judina apsnūdusius biurokratus

Mylėti palikusius: kodėl emigrantai per rinkimus balsuoja vangiai?

2016 m. Seimo rinkimuose balsavo mažiau nei dešimtadalis tokią teisę turinčių emigrantų. Ar Lietuva tikrai nori stipresnio ryšio su jais?

Trijų beždžionėlių metodas

Emigrantai, homoseksualai, onkologiniai ligoniai, mokslininkai: IQ pristato dešimt visuomenės grupių – šimtus tūkstančių žmonių, kurie Lietuvoje vis dar nesulaukia deramo politikų dėmesio