Dainius Labutis/ELTASvarbiausių gegužės 11-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Nemalonumai ministrei. Žurnalistui ir visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, 2019–2020 m. būdama Kauno miesto tarybos nare, galėjo išnaudoti 13,8 tūkst. eurų su tarybos veikla susijusių išlaidų, premjerė Ingrida Šimonytė sako lauksianti daugiau detalių ir tik tada spręsianti, ar ministrei reikia trauktis iš posto. Pati J. Šiugždinienė teigia trauktis neketinanti, nes už viską atsiskaitė atsakingai ir pagal savivaldybės reglamentavimą, o išlaidos buvo naudojamos tarybos nario darbui atlikti.
Rusijos karas Ukrainoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu BBC ketvirtadienį sakė, kad Ukrainos kariuomenei reikia daugiau laiko pasiruošti taip laukiamam kontrpuolimui. „Turėdami tai, ką turime, galime eiti į priekį ir būti sėkmingi. Tačiau prarastume daug žmonių. Manau, tai nepriimtina. Taigi mums reikia palaukti. Mums dar reikia šiek tiek daugiau laiko“, – cituojamas V. Zelenskis. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas praėjusio mėnesio pabaigoje pareiškė, kad Kyjivo pasirengimas „eina į pabaigą“.
Jungtinė Karalystė (JK) pranešė perduosianti Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“. Taip, anot JK vyriausybės, Ukrainai bus suteikiama nauja tolimojo nuotolio smogiamoji galia prieš artėjantį kontrpuolimą. „Storm Shadow“ – tai ilgojo nuotolio sparnuotosios raketos, kurias bendrai sukūrė JK ir Prancūzija ir kurios paprastai paleidžiamos iš oro. Jos pasižymi daugiau nei 250 km šaudymo nuotoliu, o tai reiškia, kad tik labai nedaug atsilieka nuo JAV pagamintos „žemė–oras“ tipo kariuomenės taktinės raketų sistemos ATACMS, pasižyminčios maždaug 300 km nuotoliu, kurių Ukraina jau seniai prašo.
Prastėjančios prognozės. Bendrovė INVL ketvirtadienį pablogino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę – anksčiau skaičiavę, kad šalies BVP šiemet smuks 0,5 proc., dabar teigia, kad BVP trauksis 2,5 proc. 2024-aisiais ekonomikos augimas turėtų atsigauti ir sieks 2,7 proc. „Ekonominio nuosmukio išvengti nepavyks“, – pranešime teigė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Bendras pirkimas. Europos Sąjunga (ES) paskelbė apie pirmąjį bendrą dujų pirkimo konkursą. Prasidėjus Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą, ES stengėsi nutraukti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo. Šiam pirmajam konkursui, apimsiančiam pristatymus nuo 2023 m. birželio mėnesio iki 2024 m. gegužės, 77 bloko bendrovės pateikė paraiškas dėl bendro apie 11,6 mlrd. kubinių metrų dujų kiekio. Tarptautinės dujų tiekėjos, išskyrus Rusiją, kviečiamos pateikti savo pasiūlymus iki gegužės 15 d. Nauji konkursai bus skelbiami kas du mėnesius iki 2024 m. „Tai istorinis įvykis, nes pirmą kartą panaudojame bendrą ES ekonominį svorį, kad padidintume savo energetinį saugumą ir kovotume su aukštomis dujų kainomis“, – pabrėžė Europos Komisijos vicepirmininkas energetikai Marosas Sefcovicius.
Taip ar ne? Buvęs JAV prezidentas ir respublikonų kandidatas ateinančiuose prezidento rinkimuose Donaldas Trumpas atsisakė pasakyti, ar Rusijos kare prieš Ukrainą palaiko Kyjivą. „Nemąstau apie pergales ir pralaimėjimus. Aš galvoju apie tai, kaip viską išspręsti“, – sakė D. Trumpas tiesioginėje transliacijoje per televiziją CNN iš rotušės pastato Naujojo Hampšyro valstijoje. Anksčiau rotušėje D. Trumpas tvirtino, kad praėjusių metų vasarį prasidėjusį karą galėtų sustabdyti tiesiogiai derėdamasis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Susitiksiu su V. Putinu. Susitiksiu su V. Zelenskiu. Jie abu turi silpnybių ir abu turi stipriųjų pusių. Ir per 24 valandas tas karas bus išspręstas. Jis bus baigtas“, – sakė D. Trumpas.
