KOMENTARAS

Užsitęsus energetikos krizei – nauja maisto infliacijos banga?

Lietuvai nespėjus pamiršti 2021-2022 m. maisto kainų šoko, bręsta dar vienas. Energijos nešėjų kaina tiesiogiai „įsiūta“ į maisto pridėtinės vertės grandines. Jau galima stebėti aštrią azoto trąšų kainų reakciją į krizę, netruks į viršų užsiriesti ir žemės ūkio žaliavų kainų kreivės. Jei karas Artimuosiuose Rytuose greitu metu nesibaigs, tai neišvengiamai sukels dar vieną maisto žaliavų infliacijos bangą, kuri paveiks ir maisto prekių infliaciją galutiniams vartotojui.

KOMENTARAS

ECB šįkart palūkanų nelies, horizonte – stagfliacijos grėsmė

Baigiantis trečiajai karo Artimuosiuose Rytuose savaitei, šiandien ir rytoj į posėdžius renkasi svarbiausių pasaulio centrinių bankų pinigų politikos formuotojai. Geopolitinio neapibrėžtumo rūkas, sudirgusios finansų ir žaliavų rinkos bei energetikos sąnaudų šoko poveikis realiajai ekonomikai – visa tai reikšmingai komplikuoja kertinį centrinių bankų uždavinį – užtikrinti kainų stabilumą.

POVEIKIS LIETUVAI

Užteks visiems: kokią įtaką nauji ES prekybos susitarimai turės Lietuvos ekonomikai?

Argentina, Brazilija ar Indija daugeliui lietuvių asocijuojasi labiau su atostogomis egzotiniuose kraštuose, o ne su ekonomika. ES sausį pasirašė prekybos susitarimus su „Mercosur“ valstybėmis bei Indija, ir tai vertinama kaip reikšmingi pasiekimai – dėl pirmojo ES derėjosi 25, dėl antrojo – 18 metų.

KOMENTARAS

Karas Irane įplieskė naują energetikos krizę. Kiek jai atsparus Lietuvos ūkis?

Dėl JAV ir Izraelio karinio konflikto su Iranu kasdien gilėja didelio masto energetikos krizė. Naftos ir dujų gavybos pajėgumų bei naftos perdirbimo infrastruktūros apšaudymai Persijos įlankos valstybėse, visiškai užsmaugtas Hormuzo sąsiauris ir sutrikdyta energetikos nešėjų logistika, išaugęs neapibrėžtumas kaitina žaliavų ir finansų rinkas. Stengdamiesi stabilizuoti situaciją, ekonominės politikos formuotojai ima svarstyti atsako priemonių paketus.

KOMENTARAS

Atlyginimai Lietuvoje: toliau auga, bet skirtingomis pavaromis

Naujausi darbo užmokesčio duomenys rodo, kad atlyginimai Lietuvoje toliau auga visose savivaldybėse, tačiau regioniniai skirtumai išlieka ryškūs. Didžiausi atlyginimų vidurkiai išliko didžiuosiuose ekonominiuose centruose, tačiau sparčiausią augimą demonstravo smulkesnės savivaldybės. Tuo tarpu, atokesnėms savivaldybėms šios lenktynės kelia vis didesnių sunkumų.

KOMENTARAS

Artimieji Rytai – ne Venesuela: ekonominiai karo Irane įtakos kanalai

Savaitgalį JAV ir Izraelis surengė masinių oro smūgių ataką prieš Iraną. Plataus masto atakos taikiniais tapo Irano kariniai objektai, buvo nužudytas aukščiausias Irano lyderis Ali Khamenei ir keli kiti aukšto rango pareigūnai. Iranas ir jo sąjungininkai Hezbollah atsakė raketų ir dronų smūgiais į Izraelį ir JAV bazes bei karinę infrastruktūrą regione, atakos plinta į Libaną ir kitas Persijos įlankos valstybes. Ši nauja itin plataus masto geopolitinė eskalacija įplieskia dar vieną neapibrėžtumo židinį geoekonominiame žemėlapyje dėl reikšmingo Irano ir Persijos įlankos vaidmens tiek naftos ir dujų gavybos rinkoje, tiek šių žaliavų logistikoje.

KOMENTARAS

Būsto rinkoje – karštas sausis

Būsto rinka slysta ant ciklinio atsigavimo bangos keteros ir aktyvumu stebina jau antrus metus iš eilės. Vis dėlto, kyla klausimų, ar pavyks statybų sektoriui patenkinti išaugusį pirkėjų apetitą ir išsaugoti tvarią būsto rinkos raidą.

KOMENTARAS

Lietuvos BVP: dar vieni sėkmingi plėtros metai

2025-uosius ambicingai pradėjusi Lietuvos ekonomika antrąjį pusmetį sulėtino apsukas. Nepaisant to, metų rezultatas išliko solidus ir papildė itin sėkmingą Lietuvai raidos atkarpą. Be recesijos įveikusi pandemijos, rusijos agresijos ir energetinės krizės barjerus, šio kliūčių ruožo finišą Lietuva pasiekė tarp sėkmingiausiųjų ES.

KOMENTARAS

Pramonė metus baigė silpnesniais akordais

Po energingų startų 2025 m. pirmąjį pusmetį, nuo liepos apdirbamosios pramonės augimas išsikvėpė. Trečiąjį ketvirtį stebėjome epizodus, kai pramonės produkcijos apimtys net buvo kuklesnės nei analogiškais 2024 m. mėnesiais. Geopolitinės įtampos, vangesnė ES pramonės raida ir struktūrinės problemos bei JAV muitų politikos viražai didino neapibrėžtumą ir gadino rinkų apetitą mūsų produkcijos eksporto srautams.

KOMENTARAS

Kaip D. Trumpo operacija Venesueloje paveiks naftos rinką?

Savaitgalį įvykusi D. Trumpo inicijuota JAV operacija Venesueloje ir N. Maduro suėmimas prikaustė viso pasaulio dėmesį ir sukėlė daug geopolitinio triukšmo. Tuo tarpu, JAV prezidento planai perimti Venesuelos naftos atsargų kontrolę šiek tiek spustelėjo naftos kainų ir šios žaliavos ateities sandorių kreives žemyn.

KOMENTARAS

Infliacija Lietuvoje ir kitąmet viršys euro zonos vidurkį

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lapkritį mėnesio infliacija Lietuvoje siekė 0,4 proc., o palyginti su pernai metų lapkričio mėnesiu, kainos vidutiniškai pakilo 3,8 proc.

KOMENTARAS

Lietuva išlaiko spartų atlyginimų augimo tempą. Ar jis tvarus?

Švieži Sodros duomenys rodo, kad vidutinio atlyginimo „į rankas“ metinis augimas Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 7,5 proc., o prieš mokesčius – 8,1 proc. Tokios tendencijos padeda Lietuvai išlikti viena sparčiausiais pajamų augimo tempais pasižyminčių ES valstybių. Vis dėlto, aukštesnis bendras nedarbo lygis, po pandemijos užsilikusi didesnė jaunimo bedarbystė, vangi samda ir lėčiau nei tankėja bedarbių gretos kuriamos naujos darbo vietos atskleidžia ekonominės raidos ciklinius ir struktūrinius netolygumus.

PRAMONĖ

Apdirbamajai pramonei Lietuvoje gresia panirti į nekonkurencingumo liūną

2024 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 77,8 mlrd. eurų ir per metus paaugo 2,6 proc. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) skaičiavimais, 26 proc. prie jo prisidėjo pramonė (įtraukiant statybų sektorių), įdarbinusi ir 27 proc. visos darbo jėgos. Paslaugų sektorius pernai sukūrė 71 proc. BVP (jame dirbo 68 proc. darbo jėgos), žemės ūkio – 3 proc. (įdarbino 5 proc.).

KOMENTARAS

Lietuvos ekonomika lėtina apsukas

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ūkio pulsas sulėtėjo, prekių eksporto varikliai ėmė strigti, tačiau atsparumą palaiko vidaus paklausa.

KOMENTARAS

Rinkiminių pažadų lietaus mažai paisantis 2026 m. biudžetas

Stebint biudžeto pirminius skaičius, panašu, kad rinkiminiai ir Vyriausybės programos dosnūs pažadai liks labiau popieriuje, o realybėje biudžetas 2026 m. nusimato gerokai drausmingesnis, nei buvo galima tikėtis.