UnsplashSvarbiausių lapkričio 21-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
„Košmariški“ galimi Lietuvos saugumo scenarijai
Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui prakalbus apie galimus košmariškus scenarijus ir būtinybę Lietuvai permąstyti šalies nacionalinio saugumo koncepciją, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai vieningai sutaria, kad situacija geopolitinėje erdvėje išties įtempta, o Lietuvos pasirengimas atremti galimas grėsmes nėra pakankamas. Parlamentarai pabrėžia, jog šiuo klausimu „bandoma vytis laiką“.
Josvydas Elinskas/ELTAIr nors sutaria, kad būtina sparčiau įgyvendinti sprendimus ir galvoti apie didesnį finansavimą gynybai, valdančiųjų atstovų ir opozicijos nuomonės vienu klausimu išsiskiria – Seimo mažumai priklausantys NSGK nariai beda pirštu į paties G. Landsbergio pastaruosius trejus metus vykdytą užsienio politiką, kuri, pasak jų, ir apsunkina Lietuvos saugumo situaciją. Opozicijoje dirbančius parlamentarus taip pat glumina išsiskiriančios užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų pozicijos – esą vienas situaciją pernelyg dramatizuoja, kol kitas demonstruoja olimpinę ramybę.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad turint Rusiją kaimynystėje Lietuvos pastangų ir išlaidų šalies saugumui ir gynybai visuomet reikės daugiau. Ji mano, kad panašią liniją išlaikys ir ateities vyriausybės.
Seime baigėsi pirmasis 2024-ųjų biudžeto svarstymas
Seimas antradienį baigė pirmąjį 2024 m. valstybės biudžeto projekto svarstymą. Valdantieji sako, kad biudžetas – teisingas ir gausus, tačiau opozicija įsitikinusi, kad Vyriausybė nepasinaudojo proga parengti brandesnį paskutinį šios kadencijos biudžetą. Dabar dokumentas atiduotas Vyriausybei koreguoti. Antras svarstymas numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – gruodžio 5-ąją. Daugiausia papildomų išlaidų biudžeto projekte numatyta pensijoms, socialinėms išmokoms, mokytojų algoms didinti ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
Prognozės dėl ECB palūkanų normų mažinimo
Europos Centrinis Bankas ir Anglijos bankas 2024 m. bazines palūkanas mažins mažiausiai tris kartus, o pirmas jų apkarpymas veikiausiai įvyks birželį, prognozuoja „Financial Times“ kalbinti analitikai.
FreepikECB vadovė Christine Lagarde neseniai įspėjo, kad svarstyti bazinių palūkanų mažinimo galimybę yra „visiškai per anksti“. Panašią nuomonę išsakė ir Anglijos banko vadovas Andrew Bailey ir pabrėžė, jog „infliacijos stiprėjimo rizika“ išlieka. Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad prognozės, jog ECB jau 2024 m. pirmoje pusėje pradės mažinti palūkanų normas, yra per daug optimistinės ir neatitinka vis dar fiksuojamų infliacinių veiksnių. Visgi, anot jo, nereikėtų baimintis ir palūkanų didėjimo.
„Hamas“ ir Izraelio derybos
Palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ vadovas Ismailas Haniyeh antradienį sakė, kad jo organizacija artėja prie paliaubų susitarimo su Izraeliu. Per derybas stengiamasi pasiekti, kad „Hamas“ paleistų maždaug 240 įkaitų, daugiausia izraeliečių, pagrobtų spalio 7 d. per kruviniausią išpuolį Izraelio valstybės istorijoje, kai buvo išžudyta maždaug 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių. Kataro premjeras sekmadienį sakė, kad susitarimas dėl dalies įkaitų paleidimo mainais į laikiną ugnies nutraukimą dabar priklauso tik nuo antraeilių praktinių klausimų.
ScanpixEuropos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad Palestinos valstybės sukūrimas būtų geriausias būdas užtikrinti Izraelio saugumą. J. Borrellis tvirtino, kad pasibaigus dabartiniam konfliktui Izraelis neturėtų okupuoti Gazos Ruožo ir kad šios teritorijos kontrolė turėtų būti perduota Palestinos autonomijai.
Rusų raketos Kyjive ir trikdžiai Ukrainos kariuomenei
Kyjivas antradienį nurodė, kad per naujausią naktinį Rusijos dronų ir raketų antskrydį, kurio metu buvo smogta ligoninei, šachtos pastatui ir kitai civilinei infrastruktūrai Ukrainoje, žuvo du civiliai gyventojai. Prasidėjus šaltesniems orams Ukraina mano, kad Rusija, kaip ir praėjusiais metais, rengs išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, ypač energetikos objektus. Atnaujintame pranešime Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad sunaikino devynis iš dešimties Rusijos paleistų bepiločių orlaivių ir vieną sparnuotąją raketą.
ScanpixRusija antradienį sakė sužlugdžiusi ukrainiečių bandymus išsilaipinti Maskvos okupuotame rytiniame Dniepro upės krante Ukrainos Chersono srityje ir pareiškė, kad ukrainiečių kariuomenė patyrė milžiniškų nuostolių. „Visi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymai įvykdyti išsilaipinimo operaciją Chersono rajone žlugo“, – sakė rusų gynybos ministras Sergejus Šoigu. Naujienų agentūra AFP negali nepriklausomai patikrinti padėties Chersono srityje. Tačiau kai kurie prokremliški kariniai tinklaraštininkai paskelbė pranešimus, prieštaraujančius S. Šoigu pareiškimams.
Jungtinės Valstijos pirmadienį pritarė dar vienam 100 mln. dolerių (91,5 mln. eurų) vertės pagalbos Ukrainai paketui, Kyjive lankantis gynybos sekretoriui Lloydui Austinui. Apie pagalbos paketą paskelbta nepaisant aklavietės Kongrese dėl platesnės pagalbos patvirtinimo. PDA programa sudaro sąlygas Pentagonui greitai perduoti Ukrainai ginkluotės ir šaudmenų iš esamų JAV kariuomenės atsargų.
