ScanpixSvarbiausių spalio 26-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Vyriausybė svarstys ribojamų priemonių pratęsimą baltarusiams ir rusams
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad ateinančių metų gegužę veikiausiai bus pagrindas pratęsti šiuo metu galiojančias ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. „Dabar numatyta, kad įstatymas baigia galioti kitų metų gegužės 2 d., nebent Vyriausybė pateiks pasiūlymą pratęsti. Žiūrint į geopolitinį kontekstą, sunku įsivaizduoti, kad Vyriausybė siūlymo įstatymui pratęsti nepateiks. Manau, poreikis bus (...) – bent jau dabar nematau, kodėl kitų metų gegužės mėnesį galime tikėtis, kad tų visų ribojimų nebereikės“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė premjerė.
Dainius Labutis/ELTAPatikslintas NT mokestis galėtų būti svarstomas Seime
Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti mažesnius – iki 0,5 proc. – mokesčio tarifus, pakoreguotas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas galėtų būti svarstomas Seime, sakė premjerė I. Šimonytė. Jos teigimu, opozicija taip pat gali teikti savo pasiūlymus, kaip dar tobulinti mokestį. Pasak jos, šiuo metu taikomas būsto apmokestinimas, kai mokama nuo 150 tūkst. eurų viso žmogaus turimo turto vertės, yra „nenormalus“.
G. Skaistė bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė trečiadienį įregistravo pakoreguotas NT įstatymo pataisas, kuriomis pagrindiniam būstui siūlo taikyti 0,05–0,5 proc. mokesčio tarifą. Tokį tarifą siūloma taikyti ir 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianą viršijantiems sodams, fermoms, šiltnamiams, garažams, taip pat pagalbinio ūkio, mokslo, religinės bei poilsio paskirties statiniams ir patalpoms, jei jos neterminuotai ar ilgiau nei mėnesiui nėra perduotos juridiniam asmeniui. Aukštesnį – 0,5–4 proc. – intervalą siūloma taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams. Komerciniam turtui savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. tarifą.
Ketvirtadienį Vilniuje prie Seimo tūkstančiai žmonių protestavo prieš svarstomas NT mokesčio pataisas.
Žygimantas Gedvila/ELTAEK: objektyvių argumentų iš Lietuvos dėl mokesčių reformos atidėjimo nesulaukta
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sako, kad pagal Europos gaivinimo plano (RRF) lėšų panaudojimą Lietuva neatsilieka, tačiau vis dar nepateikia priežasčių, kodėl EK plano terminai turėtų būti atidėti iki 2025-ųjų pradžios. Kol kas įšaldytas 26 mln. eurų mokėjimas. „Pagal RRF reglamentą tam, kad būtų keičiami jau esami rodikliai, jų pasiekti turi būti neįmanoma. Tas neįmanomumas turėtų atsirasti dėl objektyvių priežasčių“, – Lietuvos situaciją aiškino M. Vaščega ir pridūrė, kad bent kol kas Lietuva nėra įvykdžiusi RRF sąlygų, leidžiančių atidėti rodiklių įgyvendinimą.
ECB palūkanų normų nekeis
Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė visų trijų pagrindinių palūkanų normų nekeisti. Banko atstovų teigimu, vis dar numatoma, kad infliacija toliau bus per didelė pernelyg ilgai, tebėra didelis ir vidaus kainų spaudimas. Nurodoma, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.
Izraelis naktį vykdė tankų reidą Gazoje
Izraelio kariuomenė praėjusią naktį įvykdė tikslinį tankų ir pėstininkų reidą Gazos Ruožo šiaurėje. Kariuomenės pranešimas pasirodė Izraeliui rengiantis sausumos invazijai į Gazos Ruožą. „Praėjusią naktį IDF (Izraelio kariuomenė) Gazos Ruožo šiaurėje įvykdė tikslinį reidą panaudodama tankus [ir] rengdamasi kitiems kovos etapams, – sakoma jame. – Baigiantis šiai veiklai kariai pasitraukė iš rajono.“
ScanpixTrečiadienį „Hamas“ kontroliuojama Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per dieną žuvusiųjų skaičius išaugo maždaug 700 ir viršijo 6,5 tūkst., įskaitant daugybę vaikų. JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad jis nepasitiki šios ministerijos nurodytais skaičiais. Visgi nors tikslus žuvusiųjų skaičius gali būti neaiškus, kančių mastas nekelia abejonių. Jungtinių Tautų duomenimis, apie 1,4 mln. žmonių – daugiau nei pusė Gazos Ruožo gyventojų – buvo priversti palikti savo namus. Nuo spalio 7 d. Izraelyje žuvo daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių, įskaitant civilius. Dar 222 žmonės buvo pagrobti.
Jungtinės Tautos ketvirtadienį įspėjo, kad, Izraeliui prieš laukiamą sausumos puolimą suintensyvinus aviacijos smūgius Gazos Ruožui, šioje palestiniečių teritorijoje niekur nėra saugu.
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai trečiadienį vėl nepavyko imtis veiksmų dėl Izraelio ir „Hamas“ karo: JAV vadovaujamą rezoliucijos projektą vetavo Rusija ir Kinija, o Maskvos tekstas nesulaukė pakankamo palaikymo.
Naujuoju JAV Atstovų Rūmų pirmininku išrinktas M. Johnsonas
JAV Atstovų Rūmai trečiadienį oficialiai išrinko naująjį 56-ąjį pirmininką ir taip užbaigė kelias savaites trukusią partinę kovą, kuri paralyžiavo Kongresą tvyrant tarptautinei ir vidaus krizei. Naujuoju JAV Atstovų Rūmų pirmininku tapo Luizianai atstovaujantis Mike’as Johnsonas, ištikimas eksprezidento Donaldo Trumpo sąjungininkas, vadovavęs teisinėms pastangoms panaikinti 2020-ųjų JAV prezidento rinkimų rezultatus, sulaukė vienbalsio savo Respublikonų partijos pritarimo ir taip nutraukė kelias savaites trukusį chaosą. Jis yra ketvirtas respublikonas, kurį jo partija per kelias savaites iškėlė vietoj nušalinto Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy, tačiau vienintelis, gavęs pakankamą paramą JAV Atstovų Rūmuose.
ScanpixSlovakija sustabdė karinės paramos teikimą Ukrainai
Naujasis Slovakijos premjeras populistas Robertas Ficas ketvirtadienį pareiškė, kad jo vyriausybė stabdo karinės paramos teikimą Ukrainai. R. Ficas nurodė parlamento nariams, kad Slovakija „nebetieks Ukrainai ginklų“, tačiau vis tiek siųs karo draskomai kaimynei humanitarinę pagalbą. „Nepalaikysiu jokios karinės paramos Ukrainai... Neatidėliotinas karinių operacijų nutraukimas yra geriausias sprendimas, kurį galime pasiūlyti Ukrainai. ES turėtų iš ginklų tiekėjos virsti taikdare“, – pridūrė ministras pirmininkas. R. Ficas taip pat išreiškė nepritarimą sankcijoms Rusijai.
Ketvirtadienį ES lyderiai Briuselyje aptaria bloko biudžetą ir naują finansine priemonę Ukrainai remti. Šios iš dotacijų ir paskolų sudarytos lėšos turėtų siekti apie 50 mlrd. eurų. Susitikime dalyvauja ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
ScanpixUkrainos karių padėtis prie Avdijivkos miesto Rytų Ukrainoje aštrėja. „Čia vyksta mūšis, kuriam [Rusijos] priešas skiria pagrindines pajėgas“, – ketvirtadienį „Telegram“ pranešė žurnalistas Jurijus Butusovas, turintis gerų ryšių kariniuose sluoksniuose. Pasak jo, Rusijos karinės pajėgos užėmė maždaug 1 km pločio teritoriją palei geležinkelio pylimą į šiaurę nuo miesto. Anot įvairių šaltinių, Ukrainos kontroliuojamas tiekimo koridorius sumažėjo iki 6–8 kilometrų.
Britų žvalgyba praneša, kad Šiaurės Korėja gali tapti viena svarbiausių ginklų tiekėjų Rusijai kartu su Iranu ir Baltarusija. „Nors Rusija oficialiai atmetė naujausius pranešimus, beveik neabejotina, kad Šiaurės Korėjos amunicija jau pasiekė šaudmenų sandėlius Vakarų Rusijoje. Šie sandėliai skirti aprūpinti Rusijos karinėms operacijoms Ukrainoje“, – sakoma pranešime. Šiuo metu neaišku, ką Rusija mainais pasiūlė Šiaurės Korėjai.
