Balandžio mėnesio IQ žurnalas skaitytojai vers straipsnius apie svarbiausias Lietuvos politines aktualijas bei verslo ir technologijų naujienas. Kas labiausiai trauks akį?
Viršelio tema: 20-ies metų narystės ES ir NATO jubiliejus
Gegužę 20 metų skaičiuosianti narystė ES yra laimingas loterijos bilietas su sklidinu aukso puodu, rašo IQ apžvalgininkas Karolis Juršys. Vertinant narystės ES naudą, dėmesį reikėtų kreipti ne vien į ekonomikos rodiklius – svarbūs ir socialiniai pokyčiai, bendros ekonominės erdvės nauda, ES investicijos, saugumas, įtvirtinta teisės viršenybė.
IQ indeksas skaičiuoja jauniausių ES šalių pažangą ir klausia, ar dar teisinga Europą skirstyti į Rytus ir Vakarus, o ne Šiaurę ir Pietus?
Vyčio Snarskio pieš.K. Juršys ir IQ biuro Briuselyje vadovas Evaldas Labanauskas narplioja ir NATO narystės 20-metį. Nors į Aljansą įstota tyliau, nei į ES, jo svarba kaip niekad išryškėjo prieš porą metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą ir Lietuvoje imta abejoti, ar NATO skėtis tikrai saugus.
O ką apie lygybę ir teisybę ES sako jos institucijose užimamos kėdės? Anot E. Labanausko, aukščiausi postai vis dar dažniau atitenka Vakarų Europos atstovams.
Interviu puokštė: nuo Gazos Ruožo iki Rusijos ir Lietuvos disidento T. Venclovos
IQ biuro Vašingtone vadovė Liepa Žeromskaitė kalbėjosi su JAV Artimųjų Rytų instituto ekspertu Brianu Katuliu apie Izraelio ir Palestinos ateitį. „Mano izraeliečiai draugai ginčijasi, ar šis konfliktas nuves prie demokratiško Izraelio žlugimo. Dalis politikų stumia šią Didžiojo Izraelio sąvoką ir atsisako priimti, kad ten gyvena milijonai palestiniečių ir niekur nesiruošia trauktis, jų jėga neišvarysi. Kai kurie žmonės galvoja, kad reikėtų bandyti, pavyzdžiui, Gazoje, bet tai yra labai ryški raudona linija jų kaimynams ir Joe Bideno administracijai. Bet jei Donaldas Trumpas bus išrinktas prezidentu, gali nutikti bet kas, ir bet koks scenarijus yra įmanomas, nes jis labai nenuspėjamas,“ – spėjo B. Katulis.
Asmeninis archyvasŽurnalistas Vladimiras Laučius su rusų rašytoju Viktoru Šenderovičiumi aiškinosi Rusijos prigimtį. „Buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos ir Lenkijos imperija, Turkijos. Buvo Portugalija, Ispanija, Anglija. Ir Rusija. Bet jos visos, išskyrus Rusiją, nustojo buvusios imperijomis, išaugo iš to pubertatinio raidos etapo, kai norisi visiems duot į snukį, kai raumenų daug, o smegenų – mažai. Imperinis pubertatinis etapas. Bet didžioji dalis šalių ir civilizacijų iš to išaugo, perkopė ir atėjo į naują pasaulį. O Rusija kapanojasi vis ten pat,“ – vertino V. Šenderovičius.
Lietuvos disidentas, poetas, vertėjas ir žmogaus teisių gynėjas Tomas Venclova žurnalistei Eugenijai Grižibauskienei aiškino – negalima žmogaus kaltinti dėl jo kilmės: „Pridursiu, kad labai necivilizuotas, siauraprotiškas ir žemas dalykas kaltinti žmogų jo kilme (kaip sovietmečiu būdavo kaltinama kilme iš dvarininkų, buožių ar senojo režimo valdininkų). Žmogus turi savo likimą, savo pažiūras, savo biografiją, kuriai kilmė dažnai neatsiliepia. Mano biografijoje mano kilmė, kiek žinau ir suprantu, neatsiliepė. Primityvūs tvirtinimai, neva obuolys nuo obels netoli nurieda, nėra tiesa. Būna, kad ir nurieda. Labai daug caro valdininkų vaikų virto revoliucionieriais ir vertė caro valdžią. Nemažai sovietinių valdininkų vaikų tapo disidentais. Tai, kad tėvas elgėsi vienaip, neįrodo, kad sūnus yra to paties raugo.“
ELTADar vienas referendumas
Kartu su prezidento rinkimais gegužės 12 d. vyksiantis referendumas dėl pilietybės išsaugojimo kol kas pateikia daugiau klausimų nei atsakymų. K. Juršys, E. Labanauskas ir L. Žeromskaitė trijose šalyse – JAV, Belgijoje ir Lietuvoje – aiškinosi, kokia jo reikšmė ir Lietuvai, ir užsienio lietuviams.
ELTAPolitikos skiltyje taip pat ieškokite straipsnių apie Julijos Navalnajos kovą ir naująjį Prancūzijos elitą, pretenduojantį tapti šalies vadovais.
Kaip plėsti verslą už Atlanto?
Jei Lietuvoje verslui sekasi gerai ir uždirbami milijonai, pradedant plėtrą JAV vis tiek reikia mąstyti kaip startuoliui, vieningai teigė L. Žeromskaitės kalbinti pašnekovai. Į ką dar verta atkreipti dėmesį prieš žengiant į vieną didžiausių rinkų pasaulyje?
ShutterstockEkonomikos skiltyje apžvelgiami ir jau matomi dirbtinio intelekto keliami pokyčiai darbo rinkoje, Lietuvos energetikos potencialas pastačius vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje bei Niujorko (JAV) komercinio nekilnojamojo turto rinką purtanti krizė.
Rinktiniai „The Economist“ tekstai
Elitinio britų savaitraščio tekstai IQ žurnale nagrinėja JAV prestižinių universitetų nuopuolį ir šalyje siaučiančią fentanilio krizę, taip pat aiškinasi Afrikos kryžkeles renkantis tarp didžiųjų pasaulio valstybių iš Vakarų ir Rytų, nušviečia vis ryškėjančius kultūrinius ir politinius skirtumus tarp vaikinų ir merginų, seka paskui už protėvius atgailaujančius vergvaldžių palikuonis šiems bandant atsiprašyti bei kviečia pasižvalgyti po vienos pelningiausių Danijos bendrovių keičiamą šalį.
ShutterstockGarso režisierių darbo paslaptys
Aukščiausios kokybės garso įrašas dažnai tampa vizitine atlikėjo kortele, atveriančia garsiausių pasaulio scenų duris. Garso režisieriai Aleksandra ir Vilius Kerai per daugiau nei dešimtmetį tokią „vizitinę kortelę“ yra įteikę ne vienam Lietuvos akademinės muzikos atlikėjui. Lietuviai savo garso įrašų studijoje „Baltic Mobile Recordings“ yra įamžinę ir žymiausių pasaulio menininkų atliekamus akademinės muzikos šedevrus. Kokius namų darbus prieš atsakingiausius įrašus tenka atlikti, A. Kerienė papasakojo IQ kultūros apžvalgininkei Agnei Žemaitytei.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
