KOMENTARAS

Ar gyventojai pradės daugiau investuoti?

Skirtingose šalyse gyventojai investuoja į skirtingus finansinius produktus. Vienose valstybėse populiariausia investuoti į vertybinius popierius, pavyzdžiui, į akcijų biržose esančių įmonių akcijas, kitose dažniausiai investuojama į nekilnojamąjį turtą, dar kitose populiarios įvairios sutelktinio investavimo priemonės, kai grupė žmonių investuotoja į tam tikrus projektus, pavyzdžiui, gyvenamųjų būstų komplekso statybas – statytojams paskolina lėšas ir už tai gauna palūkanas.

KOMENTARAS

Harris prieš Trumpą: kuris kandidatas į JAV prezidentus palankesnis rinkoms?

Po kelių savaičių lapkričio 5-ąją įvyks vieni svarbiausių rinkimų pasaulyje – JAV bus renkamas naujas prezidentas. Rinkiminė kova tarp dabartinės

KOMENTARAS

Kaip gyvensime kitąmet: dosnus rinkiminis biudžetas

Sulaukėme dar vieno itin dosnaus biudžeto projekto. Suplanuoti socialinių išlaidų augimo tempai bei atlyginimų didinimo sparta atliepia nemažos dalies partijų rinkimines ambicijas, taigi, būsimai valdžiai tikrai bus sudėtinga kritikuoti šios valdžios palikimą, ar reikšmingai pasigerinti rinkėjui.

KOMENTARAS

Įsibėgėjantis palūkanų mažinimo ciklas palaiko investuotojų nuotaikas

Pirma spalio pusė vėl pažymėta naujais JAV pagrindinių indeksų rekordais – praėjusį penktadienį „S&P500“ kirto 5 800 punktų ribą. Tiesa,

KOMENTARAS

10 argumentų, kodėl pradinis ugdymas Lietuvoje turi trukti 6 metus

Švietimo sistema nuolat turi tobulėti, kad atlieptų besikeičiančius visuomenės poreikius bei užtikrintų Lietuvos konkurencingumą. Tačiau šiandien reikšminga dalis naujai į Seimą išrinktų politikų vengia bet kokių pokyčių švietime, akcentuodami tik didesnius finansus. Paslėpus galvas smėlyje problemų neišspręsime – turime nuosekliai ir atsakingai stiprinti švietimo sistemą, pradedant nuo pradinio ugdymo ilginimo. Verslas turi 10 argumentų, kodėl.

KOMENTARAS

G. Landsbergis – pralaimėtų mūšių generolas

„Jei mūšio negalima laimėti, nekovokite jo“, – ši citata, galbūt šiek tiek supaprastinta, priskiriama legendiniam kinų karo strategui Sundzi. Tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per ketverius kadencijos metus ja nesivadovavo. Žinoma, Sundzi buvo kinas, o G. Landsbergis dar neseniai užsienio žiniasklaidoje buvo garsiai vadintas „drakono (Kinijos) žudiku“ (bet koks viso to realus rezultatas – kitas klausimas). Yra ir kitų posakių, kaip „pralaimėti mūšį nereiškia pralaimėti karo“.

KOMENTARAS

Lietuvoje investicijos į inovacijas pernai išaugo 9 proc.: ko galime tikėtis šiemet?

Išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) Lietuvoje toliau didėja. Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. jos siekė 772

KOMENTARAS

Rugsėjo optimizmą rinkose blaško paaštrėjęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose

Pastarosiomis savaitėmis finansų rinkų dalyviai sulaukė net kelių gerų žinių – JAV Federalinio rezervų bankas pirmą kartą sumažino bazines palūkanas,

REDAKTORIAUS ŽODIS

Nekoks vaizdelis

Lietuvos laukia dar viena demokratijos šventė. Spalio 13 d. piliečiai ir ant garbės pjedestalo, ir nacionalinės politikos užribyje išrikiuos partijas ir jų imitacijas, tačiau tikrieji Seimo rinkimų nugalėtojai paaiškės po lemiamų dvikovų 71 vienmandatėje apygardoje vėlyvą spalio 27-osios vakarą.

KOMENTARAS

ET konvencija dėl DI: audra stiklinėje ar spindulys tamsoje?

Šių metų gegužės 17 d. Europos Taryba (ET) pagaliau išlipo iš savo komforto zonos ir atvėrė duris naujam tarptautiniam susitarimui, siekdama griežčiau reglamentuoti su dirbtiniu intelektu (DI) susijusią veiklą, užtikrinti šio įrankio patikimumą ir taip minimizuoti bet kokią riziką žmogaus teisėms, demokratijai bei teisinei valstybei, DI skverbiantis į vis daugiau rinkų. Taip atsirado antrasis ET stebuklas po jau apdulkėjusios, dar 1950 m. pasirašytos Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) – ET pagrindų konvencija dėl dirbtinio intelekto.

KOMENTARAS

Ar Europos akcijų rinka pasiekė galimybių lubas?

Rugsėjį Europos akcijų indeksas Stoxx 600 pasiekė aukščiausią lygį savo istorijoje, nuo metų pradžios europietiškų akcijų vertė augo daugiau nei 8 proc. Kita vertus, geri rezultatai finansų rinkose stipriai kontrastuoja su nuolatiniu neigiamų naujienų apie Europos ekonomiką srautu. Tad, ar dar yra erdvės Europos akcijoms augti?

KOMENTARAS

Ar gali atlyginimai augti per sparčiai?

Pastarąjį dešimtmetį lietuviai galėjo džiaugtis vienu sparčiausių minimalaus ir vidutinio atlyginimo augimu Europos Sąjungoje (ES). Besidžiaugiant verta savęs paklausti – ar toks augimas gali tęstis, ar nepamatysime neigiamų šalutinių jo pasekmių ir kaip užtikrinti, kad jis neapkarstų?

KOMENTARAS

Vasarą Lietuvos pramonė pabaigė produkcijos šuoliu

Po nuosmukio pernai Lietuvos gamintojai šiemet demonstruoja atsparumą, augina produkcijos apimtis ir atranda plėtros galimybių net ir kertinėms eksporto rinkoms išliekant vangioms. Kuklesnius birželį ir liepą sekė produktyvus rugpjūtis: vasaros pabaigoje stebėjome energingą apdirbamosios gamybos apimčių šuolį.

KOMENTARAS

Egzotiškų mokesčių kelionė

Rugpjūtis daugeliui yra atostogų metas. Malonus laikas, kai galima pailsėti, atgauti jėgas ateities planams įgyvendinti. Vienas poilsio būdų – aplankyti įvairias pasaulio šalis. Tačiau keliaujant galima susidurti su įvairiais keistais ir kartu įdomiais mokesčiais, rinkliavomis.

KOMENTARAS

Vieną iš trijų palūkanų normų ECB mažina neįprastu tempu

Ketvirtadienį Frankfurte posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė antrą kartą šiemet sumažinti bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto. Kartu su ja mažėja ir kitos dvi pagrindinės palūkanų normos, tiesa, kiek neįprastu tempu. Toks ECB veiksmas, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo mechaninis, nemažai pasako apie pastarąjį dešimtmetį vykdytą pigių pinigų politiką.