KOMENTARAS

Kaip euro zonos ekonomikai sekasi atlaikyti muitų spaudimą?

Neapibrėžtumas dėl muitų ir prekybos su JAV perspektyvų gaubė euro zonos verslą nuo pat šių metų balandžio pradžios. Praėjus trims mėnesiams nuo žinių apie muitų įvedimą, pravartu panagrinėti kaip euro zonos verslas atlaiko muitų nerimą ir kaip patys muitai gali paveikti euro zonos ekonomiką. Tai – svarbus aspektas kiekvienai Baltijos valstybei, kadangi Baltijos šalių ekonomikų ciklai stipriai priklauso nuo eksporto srautų.

KOMENTARAS

Kas moka muitus?

Birželį JAV iždas surinko net 26 mlrd. importo muitų, tai yra penkis kartus daugiau nei prieš metus. Gegužės duomenimis, efektyvus importo tarifas padidėjo nuo 2,5 iki 8 proc., o dalis muitų dar net nepradėjo galioti. JAV administracija juos įvesdama tikino, kad tai mokestis užsieniečiams. Ekonomistai į tai atsakė: daugiau mokės patys amerikiečiai. Tuo metu akcijų rinkos yra istorinėse aukštumose ir neigiamo poveikio tarsi nemato. Tad kaip yra iš tikro?

KOMENTARAS

Apsnūdusi Europa sėdi ant maišo santaupų

ES susiklostė paradoksali situacija. Gyventojai sensta, ekonomika stagnuoja, ir tuo pat metu bankuose nenaudojami guli didžiuliai maišai gyventojų santaupų. Europos Komisija skaičiuoja, kad net 31 proc. europiečių santaupų dūla bankuose, o amerikiečiai savo pinigus įdarbina daug efektyviau ir kojinėse bei bankų depozituose laiko triskart mažiau pinigų. Paslaptis slypi neišvystytose II ir III pakopos pensijų sistemose, kurios leistų nukreipti gyventojų santaupas į investicijas ir jas paversti oria senatve.

VIENYBĖ NEŽYDI

Sena ir marga: kurioms Europos šalims sunkiausia suderinti interesus ir požiūrius?

Kai dar 2017 m. ką tik išrinktas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie Europos strateginės autonomijos būtinybę, dauguma europiečių kolegų pažiūrėjo kaip į arogantišką ir maištingą paauglį ar, blogiau, kaip į nusistovėjusios tvarkos griovėją. Dabar, Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir kylant platesnei karinei grėsmei Europai bei JAV prezidentu perrinktam Donaldui Trumpui griaunant pasaulinę tvarką, E. Macrono iškelta stiprios Europos idėja sulaukia palaikytojų ir Briuselyje, ir vis daugiau Europos šalių sostinių. Tačiau išlieka kita problema – Europos šalių interesai pernelyg skirtingi, o požiūriai ir vertybės priklauso ne tik nuo raidos ir istorinių aplinkybių, bet ir rinkimų rezultatų.

REDAKTORIAUS SKILTIS

Kiekvienas už save

Kas yra ES? Atsakymas daug sudėtingesnis nei keletas datų ir svarbiausių faktų, kuriuos galite rasti Vikipedijoje. Klausimas, kuo ji norėtų ir turėtų tapti, yra dar painesnis, o savo atsakymo versiją, ko gero, turi ne tik kiekviena iš 27 valstybių narių, bet ir atskiros visuomenių grupės.

DIDŽIOJI EUROPA

Kliūčių ruožas: ES siekia tapti vienu iš pasaulinės galios polių. Ar tai įmanoma?

„Donaldas Trumpas pavers Europą didžia“, – taip juokavo kai kurie Europos saugumo ir ekonomikos ekspertai po to, kai antrą kartą perrinktas JAV prezidentas ėmėsi vieną po kito nutraukti Europos ir JAV transatlantinės partnerystės saitus. Tačiau iki Europos tapimo didžia laukia ilgas kelias.

RIMTI REIKALAI

Didžioji pelkė (satyra)

Europiečiai visada turi gerų sumanymų, tik beveik niekada jų neįvykdo. Arba jei ir daro ką, tai per lėtai, pavėluotai. Ypač gynybos, saugumo reikaluose. Nes tų europiečių esama visokių. Ir kiekvienai progresyviai idėjai atsiras savas orbanas, kuris gulsis skersai kelio. O europiečiai – kultūringi. Nei paspirs, nei į šoną pavilks. Net ir mandagiai peržengti tysantį asocialą retai randasi ryžto.

EUROPOS PABUDIMAS

XXI a. „Pax Europaea“: naujosios Europos idėjos Briuselyje

„Pax Romana“, „Pax Britannica“, „Pax Americana“, o dabar laikas naujajai „Pax Europaea“? Būtent tokios idėjos pastaruoju metu paplito Briuselyje. IQ redakcija

KOMENTARAS

JAV ir ES santykių krizė – tai ne tik muitai

Briuseliui sunkiai sekasi rasti bendrą kalbą su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, nors tai jau antroji „nenuspėjamo lyderio“ kadencija. Muitų karas, atrodo, sunkiai išvengiamas ir atneš nuostolių Senajam žemynui, bet daug didesnė grėsmė – politinės to pasekmės.

KOMENTARAS

Tai mūsų pasirinkimo valanda

Lietuva mini Europos dieną, ir dabartinėmis aplinkybėmis tai turėtų būti ne simbolinis minėjimas, o esminė mūsų ekonominės darbotvarkės dalis.

NERŪKANTI VISUOMENĖ

Snusas: švediška kova su Briuselio vėjo malūnais

Švedai, garsėjantys savo racionalumu, niekaip negali suprasti, kodėl jų pasiekti laimėjimai kovoje su rūkymu, nesulaukia teigiamos reakcijos ar net atvirkščiai – tai vis dar tabu likusiai Europai.

IŠSKIRTINIS INTERVIU

T. Theunsas: NATO primena kortų namelį

Autoritarizmo kilimas, radikaliosios dešinės stiprėjimas ir ES vaidmuo ginant demokratiją – tai tik keletas klausimų, šiandien keliančių nerimą. Ar ES pajėgi ginti demokratines vertybes Bendrijoje ir už jos sienų? Apie tai IQ apžvalgininkė Agnė Piepaliūtė kalbėjosi su Tomu Theunsu, Leideno universiteto Politikos mokslų instituto politinės teorijos ir Europos politikos docentu bei Europos studijų ir lyginamosios politikos centro „Sciences Po“ universitete Paryžiuje asocijuotuoju tyrėju.

VISUOMENĖ

Petys į petį: kaip europiečiai žiūri į savo ir kaimynų šalies gynybą?

„Mes būsime čia ir kovosime, kol nebegalėsime kovoti“, – kovo mėnesį JAV leidiniui „Washington Post“ teigė švedų karė Tilda, dalyvavusi pratybose Latvijoje. Joms vadovavę NATO karininkai teigė, kad Aljansas yra pakankamai pasiruošęs atremti grėsmes iš Rusijos.

KOMENTARAS

ES gynybos stiprinimo plano spragos

Europa pagaliau atsibudo ir ėmėsi rimtai ginkluotis, o militarizacija jau nebe keiksmažodis, o prioritetas – taip optimistai tikriausiai įvertino kovo mėnesį komisaro Andriaus Kubiliaus pristatytą baltąją knygą dėl Europos gynybos ir net 800 mlrd. eurų planą ginkluotei įsigyti, kuriam ES lyderiai per Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą pritarė. Tačiau neskubėkime džiaugtis.

KARINĖ GALIA

Ar Europa patiria savivertės deficitą?

Europa ir be JAV yra stipresnė už Rusiją. Bet darbų priešui atgrasyti laukia dar daug. IQ redakcija rašo apie verslą, politiką,