SITUACIJA

G. Nausėda: dabar turime būti vienas kumštis, o kaltųjų paieškosime vėliau

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad situacija dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje yra valdoma, o šiuo metu svarbiausia yra visuomenės susitelkimas.

Gyvenime kaip teatre

Ak, visi gyvena ženklų pasaulyje. Viskas, kas yra, kas buvo, kas bus arba nebus, gali būti ženklu. Daiktai, žmonės, reiškiniai gali įgyti simbolinę, perkeltinę, metaforinę reikšmę. Reikia mokytis skaityti ženklus, dešifruoti simbolius, interpretuoti situacijas, klasifikuoti simptomus, reflektuoti tikroves, analizuoti logikas.

REFORMOS

Kaip Lietuvoje įgyvendinti realius pokyčius

Tik gerais norais kelias į pertvarkas negali būti grindžiamas. Krypčiai išlaikyti reikia politinės tvirtybės ir improvizacinio lankstumo.

Tarp plaktuko ir bizūno

Vienas įtakingiausių šių laikų mąstytojų ir Lietuvoje graibstomų knygų autorius, Izraelio istorikas Yuvalis Noah Harari perspėja susiviliojusius valdžios teikiama galia: „Kai jūsų rankose plaktukas, visa kas atrodo kaip vinys; o kai jūsų rankose valdžia, visa kas atrodo kaip kvietimas kišti nosį.“ Lietuvos politikai turėtų šiuos žodžius išsikalti akmenyje.

Avantiūristo užrašai. Kiekvienas iš mūsų gali pakeisti pasaulį

JAV ambasada išduodama vizą ketina reikalauti, kad aplikantas, be kitų duomenų, pateiktų ir savo socialinių tinklų paskyras.

Ar nelaimingas bedarbis bus geras pilietis?

Esminė bazinių pajamų (BP) idėja – socialinių paslaugų ir išmokų sistemas pakeisti daug paprastesniu, universaliu vieno ar kelių dydžių visuotiniu „piliečio atlygiu“ bent tiems, kurie neturi jokių arba turi menkas ir nereguliarias pajamas. Nuo pat XVIII a. pabaigos įvairiais šio sumanymo pavidalais buvo siūloma spręsti tris pagrindines problemas moderniose laisvosios rinkos valstybėse.

Neišsižiok – ir tu neišsiduosi

Žmonės per daug kalba, o kalbėdami, žinoma, išsiduoda. Ne veltui liaudis patarinėja: jeigu nori atrodyti geras, gražus, protingas ir paslaptingas – tylėk. Nes prasižiosi, ir pradės tau iš burnos kristi žodžių gyvatės ir nesuprantami raidžių junginiai. Išaiškės neįmanomi dalykai, pavyzdžiui, kad Lietuvoje įmanoma būti rasistu.

E. Domańska: „Visuomenė linkusi priimti melagingas žinias ir atmesti tiesą“

Istorikai yra gyvybiškai reikalingi, įsitikinusi Poznanės Adomo Mickevičiaus ir Stanfordo universitetų profesorė Ewa Domańska. Tačiau jie negali pateikti galutinių atsakymų. Interviu IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei mokslininkė sakė, kad tai susiję su disciplinos specifika: istorija niekada nebuvo pripažįstama kaip tiesą atrandantis mokslas.

Piliečio alga – misija (ne)įmanoma

Nepaisant regione tvyrančio euroskepticizmo, Lietuvos gyventojai yra vieni optimistiškiausių europiečių Europos Sąjungos atžvilgiu. Vos keletui ekspertų ir nevyriausybinių organizacijų pradėjus kalbėti apie naują šiuolaikinių skurdo ir atskirties problemų sprendimo būdą – vadinamąsias bazines pajamas, mūsų visuomenė jau palankiausiai regione vertina šią gana teorinę naujovę.

M. Bruncevic: „Nereikia aklai paisyti visuomenės“

Miestų pastatus, parkus, skulptūras ir kitus viešųjų erdvių objektus matome ar jais naudojamės visi, bet teisė į jų autorystę priklauso tik architektams ir statytojams. IQ apžvalgininkė Kotryna Tamkutė su Švedijos Geteborgo universiteto mokslininke, rašytoja dr. Merima Bruncevic kalbėjosi apie tai, ar visuomenė turi teisę tik gėrėtis, ar ir spręsti.

Ne tavo reikalas, brangioji

Viename sename anekdote vyras skiriasi su žmona. Teisėjas klausia: „Kokie yra jūsų skyrybų motyvai?“ Vyras atsako: „Mano gyvenimas neįmanomas. Žmona pernelyg tvarkinga.“ „Nagi, nagi“, – domisi teisėjas. Vyras pasakoja: „Kas naktį, kai atsikeliu ir nueinu į virtuvę vandens atsigerti, grįžęs randu savo lovą jau paklotą.“

Trijų beždžionėlių metodas

Emigrantai, homoseksualai, onkologiniai ligoniai, mokslininkai: IQ pristato dešimt visuomenės grupių – šimtus tūkstančių žmonių, kurie Lietuvoje vis dar nesulaukia deramo politikų dėmesio

Atrasti ryšį

Visuomenės atotrūkis nuo kultūros ir per menkas šios srities finansavimas neturi būti laikomas tik menininkų verkšlenimu, įsitikinęs švedų rašytojas ir vertėjas Ulfas Peteris Hallbergas. Interviu IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis teigė, kad dialogo su kultūra užmegzti nebesugebanti ES tampa mechanizmu silpna širdimi.

Švediška meilė

Valstybės ir individo santykiu išsiskirianti Švedija yra unikali Vakarų Europos šalis, kaip teigia istorikas, šiaurietiško visuomenės modelio tyrėjas Larsas Trägårdhas. Interviu IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis pasakojo apie švedų požiūrį į valstybę, ES ir „Brexit“. Anot jo, net vaikai ir jų padėtis visuomenėje gali būti valstybės politikos analizę formuojantis veiksnys.

Y karta naikina...

Straipsnių antraštės „Millennials are killing...“ („Y karta žudo...“) jau įkvėpė daugybę ironiškų interneto vartotojų pokštų. Žiniasklaida dažniausiai šiuos 18–37 metų žmones kaltina išnaikinsiant beveik viską – nuo vyno kamščių iki pačios amerikietiškosios svajonės.