Šią savaitę prekybos vietas pasieks IQ žurnalo lapkričio numeris. Jį taip pat jau galite skaityti šiame portale. Kokie įdomūs straipsniai patrauks skaitytojų dėmesį?
Viršelio tema: ar Pietų Kaukaze įsigalės taika?
Rugsėjo pabaigoje Azerbaidžanas, panašu, per vieną dieną išsprendė daugiau nei 30 metų dėl Kalnų Karabacho virusį konfliktą su Armėnija. Tačiau ar šis sprendimas – ilgalaikis? Azerai neatmeta planų sukurti koridorių iki Nachičevanės, jei reikės – irgi jėga. Tokiu atveju Baku palaikytų Ankara, nuošaly neliktų ir Iranas. O kokių draugų gali tikėtis Rusijos išduota Armėnija? Aiškinosi Liepa Žeromskaitė.
Daugiau klausimų nei atsakymų pateikia ir Sakartvelas. Dar vos prieš dešimtmetį, valdoma Michailo Saakašvilio, Gruzija atrodė tvirtai žengianti keliu Europos link. Dabar M. Saakašvilis įkalintas, o šaliai diriguoja atvirai prorusiška „Gruzijos svajonės“ partija. Kokių staigmenų dar gali pateikti Tbilisis? Į šį klausimą atsakymo ieško Evaldas Labanauskas.
ScanpixRusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, čečėnai imti skirstyti į dvi grupes – tuos, kurie kariauja rusų pusėje, ir tuos, kurie kovoja kartu su ukrainiečiais. Du karus išgyvenusi, bet nepriklausomybės taip ir neatgavusi Čečėnija smaugiama iš tėvo valdžią paveldėjusio ir liūdnai pagarsėjusio Ramzano Kadyrovo valdžios gniaužtų. Nors neseniai pasigirdo kalbos apie sušlubavusią lyderio sveikatą, ar tai Čečėnijai iš tiesų atneštų laisvę?
Kur du pešasi, trečias laimi – šią taisyklę Maskva neabejotinai pritaikė Armėnijai ir Azerbaidžanui, o konfliktas dėl Kalnų Karabacho ilgiems metams tapo parankia dingstimi išlaikyti regioną savo įtakos zonoje. Istorinis žvilgnis supažindina skaitytoją su ilgu priešiškumu, ir paaiškina, kas yra kas Pietų Kaukaze.
Interviu apie Rusiją ir ne tik
Tradiciškai IQ žurnalas publikuoja keletą interviu. Kavą su IQ šįkart gėrė „Laisvosios Buriatijos“ prezidentė Aleksandra Garmažapova ir IQ apžvalgininkė Agnė Baltrūnaitė. „Apie buriatus šiandien daugiausia žinoma tiktai karo kontekste. Kremlius niekada nesiekė pasauliui parodyti Rusijos žmonių, tautų įvairovės. Net ir visuose Rusijos televizijos centrinių kanalų serialuose ar filmuose daugiausia rodomi slaviškos išvaizdos žmonės. Pats Buriatijos respublikos vadovas Aleksejus Cydenovas nekalba buriatų kalba, nors pagal Buriatijos Konstituciją turėtų kalbėti buriatiškai. Jis labai aktyviai verbuoja buriatus į karą Ukrainoje ir skatina kovoti už „rusų pasaulį“,– kalbėjo A. Garmažapova.
IQ politikos skilties interviu politologas ir žurnalistas Sergejus Medvedevas Vladimirui Laučiui sakė nemanantis, kad karas Ukrainoje galėtų nuversti Vladimiro Putino režimą. Maža to, pats karas yra dėsningas ir gerai suplanuotas, o jo norėjo ir pati rusų visuomenė. „Bet kuriuo atveju tai bus europinė šalis – ji visada tokia ir buvo. Tačiau tam gali tekti ištverti dar daug kančių ir susitaikyti su teritorijos padalijimu. Kol kas matau didelius šio karo išteklius. Rusija turi ekonominių, žmogiškųjų, politinių išteklių. Bet nemanau, kad karas sugriaus Rusiją ir jos režimą. Ir atvirai pasakysiu: nematau Vakarų pasirengimo siekti Rusijos galutinio pralaimėjimo. Vakarai padeda Ukrainai, bet nematau to ryžto, kurį Vakarai demonstravo per Antrąjį pasaulinį karą. Yra atskiros valstybės, tokios kaip Lietuva, Lenkija, Didžioji Britanija, bet apskritai manau, kad Vakarai bijo V. Putino pralaimėjimo lygiai taip, kaip jie bijo Ukrainos visiškos okupacijos“,– sakė S. Medvedevas.
Ekonomikos skilties interviu viešnia Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyriausioji ekonomistė Beata Javorcik baiminasi, kad pasaulis skyla į dvi ar daugiau prekybos grupių: „Prekybos politiką dabar lemia ne ekonominiai, o geopolitiniai interesai. Didelis pokytis įvyko tada, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė antiglobalistinį prekybos planą, pagal kurį buvo įvesti muitai importui iš Kinijos. JAV sprendimai išprovokavo Kinijos atsakomuosius veiksmus ir visapusišką prekybos karą. Iš pradžių Europoje šis prekybos karas buvo suvokiamas kaip išskirtinai D. Trumpo politikos pasekmė. Tačiau pasikeitus JAV administracijai situacija nepagerėjo. Geopolitinė konkurencija lėmė tai, kad JAV įvedė naujus muitus, apribojo JAV eksportą į Kiniją. (...) Atrodo, kad Europa žengs JAV pėdomis. Žinoma, yra reali rizika, jog Europa patirs tokį kinų atsakomąjį smūgį, kad Senasis žemynas nebesugebės užsitikrinti tam tikrų žaliavų tiekimo iš Azijos.“
Kipras bando išsivalyti nuo Rusijos
Ilgus metus nuo Rusijos finansininkų, verslininkų ir turistų priklausomas Kipras dabar, regis, bando nuo šios priklausomybės gelbėtis. Kito kelio nėra – antraip salai gresia antrinės Europos Sąjungos sancijos. Kokio stiprumo ši priklausomybė ir kaip Kiprui sekasi iš jos vaduotis, šioje saloje apsilankęs aiškinosi IQ vyr. redaktorius Ovidijus Lukošius. „Limasolio priemiestyje stovinčio penkių žvaigždučių viešbučio kieme tarp keleto kitų plevėsuoja Rusijos vėliava. Tiesa, toliausiai nuo jos iškelta ir Ukrainos dvispalvė. Į viešbutį vežančiame bolte grojo „Russkoje radijo“, pirmieji televizijos kanalai kambaryje buvo rezervuoti rusiškoms programoms. Pro langą buvo matyti kitapus gatvės styrantis Londono metro stiliaus reklamos stovas su užrašu kirilica „Limasolgrad“. Nedidelio biuro iškaba rusiškai skelbė: „Padėsime bet kurioje situacijoje“,– rašoma reportaže iš Kipro.
O. LukošiusRinktiniai „The Economist“ tekstai
Šįkart tarp IQ atrinktų „The Economist“ tekstų – išsamus žvilgsnis į politinę suirutę, pamažu apimančią vis daugiau Afrikos valstybių, informacinių technologijų milžinės „Microsoft“ žaidimai su dirbtiniu intelektu, ilga ir sunki kova su vis spartėjančia klimato kaita bei Rusijos karo Ukrainoje perskirstyti ginklų prekybos tinklai.
Skaitytojai taip pat gali susipažinti su klaidinančiais ir pavojingais Kinijos migrantų takais per Lotynų Ameriką užsibrėžus pasiekti išsvajotąsias JAV, o į šnipų pasaulį nukels istorijos iš šiaurinės Norvegijos – čia dešimtmečiais trukusi kaimyniška gyventojų draugystė su Rusija dabar įgauna vis daugiau įtarumo.
ShutterstockKuo šiemet stebins „Scanorama“?
„IQ Life“ viršelio herojė kinotyrininkė, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ įkūrėja Gražina Arlickaitė Agnei Žemaitytei pasakojo, kaip dėlioja festivalio filmų programas, kokie svarbiausi akcentai išryškinami ir kurių filmų šiemet nevertėtų praleisti.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
