IQ.LT

Meniu

sekmadienis, liepos 6 d.

Mūsų rusų gatvė

Šis ruduo Rusijoje, atrodo, bus dramatiškas kaip niekada, bet mums jau nebeįdomios nei dostojevskiškos dramos, nei čechoviškos tragedijos – Rusų

Gradokalininas (satyra)

Užkeikta, niekam nereikalinga žemė. Prieš didžiuosius karus pusiau vokiškai, pusiau lietuviškai kalbėjęs kraštas.

Kolektyviniai Vakarai ir sodai (satyra)

Vakarų civilizacijoje vėl juntamas supuvusių kiaušinių tvaikas. Bet žmonės ir intelektualai jau ir prie to priprato, pabando protestuoti pavieniai keistuoliai ir etatiniai ekstravertai, tuo viskas ir baigiasi. Normaliam žmogui baisėtis ir nervintis neproduktyvu. Normalūs žmonės gyvena normaliame pasaulyje, kur miestų bombardavimas tapo norma prieš keletą metų Sirijoje, norma tapo slenkančios okupacijos Sakartvele, Ukrainos rytuose. Normalu ir JAV pasitraukimas iš Afganistano – Talibano naudai. Gal ir tas Talibanas sunormalėjo, gal nebesikėsins į vakariečių gyvybes, gal apsiribos savo moterimis, bebarzdžiais ir akiniuočiais.

K + K = K (satyra)

Kol Kiniją valdo komunistai, krizės nesibaigs. Kuo glaudžiau pasaulio ekonomika susaistyta su Kinijos ūkiu, tuo didesni ratilai sklinda per visus žemynus, kai pas maokapitalistus kas nors sugriūva.

Rusai puola (satyra)

Su Mordoru besiribojančių kraštų gyventojai apie agresyvųjį kaimyną nuo seno turėjo nekokią nuomonę. Dažnai net labai prastą. Bet įsiveržę į

Metakelnės (satyra)

Kai išrado radiją, progresyvūs žmonės sakė, kad po dvejų trejų metų niekas knygų nebeskaitys. Kai išrado kiną, įžvalgūs žmonės sakė, kad teatrui tuoj bus chana. Kai išrado televiziją, apsižiūrėta, kad žmonės tebeskaito ne tik knygas, žurnalus, bet ir laikraščius, ir nesiruošia mesti, todėl visi ėmė rodyti pirštais į kiną ir radiją – atseit šitos pramogos dabar jau tikrai priėjo liepto galą.

Reikia atvėsti (satyra)

Lietuviai per 30 metų pagaliau išmoko gyventi oriai. Štai nuo aukšto dangoraižio Avulis šaukia: bėkite šen, būrai, į statybas dirbti paskubėkite. Ne, sako lietuviai, bėgti negalima, pirmiausia reikia atvėsti. Juk gyvename viena koja gerovės valstybėje, kurią valdo prezidentas, mokantis mus: jei žmogui yra numatyta darbo vieta, tai jokiu būdu negalima iškart pulti dirbti, pirmiausia reikia atvėsti.

Būkite sau ir nesidemonstruokite (satyra)

Kad galėtum išeiti iš proto, pirmiausia to proto bent šiek tiek reikia turėti. Atsisveikinus su proteliu arba gyvenimo kely jo neįgijus, galima linksmai ir niekam nekenkiant nugyventi menko protelio meškiuko Mikės Pūkuotuko gyvenimą: daineles dainuojant, saldumynais mintant, visuomeninėje ir politinėje veikloje nedalyvaujant.

Talibanas iš didžiosios T (satyra)

Kolektyvinis kosėjimas duoda įdomių rezultatų. Lietuvoje iki kinų viruso sukeltos pandemijos ką nors pavadinti „talibu“ reiškė šiokį tokį įžeidimą. Dabar po kunigo Peškaičio (OFM) ir filosofės Vasiliauskaitės (VGTU) intelektinio įdirbio tapo visuotinai žinoma, kad Vakarus valdo bjaurybės, kuriems nieko nėra švento, o va talibai tiesiog švytėte švyti nuo tų tikrųjų natūralios kilmės šventenybių.

Kada pagaliau sugriausime kolūkius? (satyra)

Kai skelbėme nepriklausomybę, Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga – tas liūnas, ištįsęs per šeštadalį pasaulio sausumos – vis dar gyvavo. Nenorėjo nei Gorbačiovas, nei kiti dideli draugai iš Maskvos mūsų paleisti, bet mes vis tiek ryžtingai pasiplovėme. Matėme, kad sovietijoje nėra ne tik respublikų, bet ir socializmo. Ir jokia ten ne sąjunga.

Smulkieji diktatūros akcininkai

Neįmanoma išlošti šachmatų partijos, jei oponentas šūkaliodamas blaškosi po patalpą užsimaukšlinęs šalmą, figūras lentoje chaotiškai stumdo ledo ritulio lazda, o

Puntuko štamas

Švelniai tariant, mūsų importo ir eksporto balansas nuolat šlubuoja. Kasmet į Lietuvą plaukia eurų, svarų ir dolerių upės, įsivežame prekių ir

Namai be dūmų

Jau buvau patikėjęs, kad „Brexitas“ pargins namolio visus emigrantus, bet kai per rinkimų laikotarpio sumaištį nežinia kurios kadencijos seimūnai priėmė įstatymą, ribojantį laisvę rūkyti balkonuose, ėmiau abejoti, ar tikrai visi iškart parkurnės į savo gimtąsias pakriaušes, viršulus ir koralus.

Mes įsivaizduojame, kad NATO mus gina dieną ir naktį, žiemą ir vasarą, be tėvystės atostogų ir be jokių išlygų. O štai Piontkovskis po Bideno inauguracijos viename savo interviu lengviau atsikvėpė. Anot jo, pastaruosius ketverius metus NATO veikė tik popieriuje, nes Putino gerbėjas Trumpas, net ir neužvaldęs deep state užkaborių, galėjo delsimu ir abejonėmis niekais paversti 5-ąjį straipsnį, jei Kremliaus tankai būtų įriedėję į Narvos, Daugpilio apylinkes. Ar į Suvalkų koridorių. Kiek būtų užtrukę neutralizuoti Trumpą, žalieji banditukai užgrobtose teritorijose ir apkasus būtų išsikasę, ir Krymo pavyzdžiu užreferenduminavę Druskininkus, Veisiejus ir Vištytį.

Prieš du tūkstančius penkis šimtus metų Laodzi rašė, kad, jei nori pažinti pasaulį, nebūtina išeiti iš namų. Dvidešimt penkis amžius

ŽYMA
SATYRA