IQ.LT

Meniu

šeštadienis, liepos 27 d.

Nedarbo draudimas – sūris pelėkautuose

Nors Lietuvos ekonomika auga, bedarbių šalyje daugėja. Nenuostabu, nes esame vienintelė šalis Europoje, kurioje, bedarbiui pradėjus dirbti, realios jo pajamos gali ne paaugti, bet sumažėti. Taip nedarbo ir kitos socialinės išmokos virsta tarsi sūriu pelėkautuose.

Pinigai? Visiems? Nemokamai?

Galima suprasti, kodėl universalios bazinės pajamos (UBP) yra tokia populiari idėja. Tai – pasiūlymas kiekvienam reguliariai mokėti fiksuotą pinigų sumą be papildomų sąlygų. Idėjos palaikytojų teigimu, UBP panaikintų skurdą, gelbėtų nuo pervargimo darbe, skatintų kurti naujus verslus ir išlaisvintų kūrybines galias. Galų gale išgelbėtų planetą nuo pražūties – jei žmonės mažiau dirbs, mažiau gamins, o jei mažiau gamins, mažiau terš.

Apie laikinumo pažadą valdžios iniciatyvose – ne tik dėl solidarumo mokesčio

Jeigu politikai laikytųsi savo duotų pažadų, bankams laikinai įvestas „solidarumo“ įnašas nustotų galioti kitų metų birželį. Tačiau diskusijos apie šio mokesčio pratęsimą dar nėra uždarytos, o opoziciniai parlamentarai jau ėmėsi iniciatyvos šį mokestį palikti visam laikui. Net ir tuo atveju, jeigu jis galiausiai nebus pratęstas, ši istorija mums dar kartą primena, kad „laikinumo“ pažadas politiniuose debatuose neturėtų būti priimamas rimtai.

Pinigų kiekis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 0,4 proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį apyvartoje esantis pinigų kiekis toliau mažėjo tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Toks reiškinys tęsiasi jau pusantrų metų, Europos Centriniam Bankui (ECB) atsisakius skatinamosios monetarinės politikos, pradėjus kelti bazines palūkanų normas ir nutraukus kiekybinio skatinimo programas.

Kova dėl medalių: iš gregorių į „amžiną šlovę“

Šiais metais Paryžiuje vyks vienas svarbiausių sporto renginių – vasaros olimpinės žaidynės. Ne mažiau reikšmingos rungtynės jau prasidėjo – visame

ECB palūkanų nekeitė, tačiau paruošė dirvą joms mažinti vasarą

Ketvirtadienį vykusiame posėdyje Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip ir tikėtasi, nepakeitė bazinių palūkanų normų, tačiau paruošė dirvą monetarinei politikai švelninti vasarą. Frankfurte posėdžiavusi Valdančioji taryba nutarė išlaikyti palūkanas 4,00–4,75 proc. intervale. Vis dėlto šį kartą pinigų politikos formuotojai aiškiai pasakė, kad, infliacijai toliau išlaikant dabartinę mažėjimo trajektoriją, galima tikėtis, jog griežta pinigų politika baigsis.

Naujos ir senos dilemos dėl pensijų kaupimo

Konstitucinio Teismo sprendimas, jog pensijų kaupimas pažeidžia privačios nuosavybės neliečiamybę, daugelio sutiktas su triumfu. Tačiau Konstitucinis Teismas neatvėrė durų kiekvienam norinčiam atsiimti savo pensijų santaupas. Tik esant išimtinėms gyvenimo aplinkybėms, dėl kurių dalyvavimas kaupime žmogui „tampa itin apsunkintas ar betikslis“, jam gali būti leidžiama nutraukti kaupimą, – štai, ką iš esmės teigia verdiktas. Kitaip tariant, pensijų kaupimas ir visi jo principai bei elementai lieka galioti.

Pasiklydę terminuose

Nuo 1999 m., kai buvo sukurtas euras, iki 2023-iųjų pabaigos kainos išaugo daugiau nei 68 proc. Jei skaičiuotume, kiek per

Avansinė pelno mokesčio tvarka – toli nuo efektyvaus apmokestinimo principų

Mokesčių administravimas neturėtų daryti neigiamo poveikio išteklių ekonomikoje paskirstymui ir naudojimui ir tikrai neturėtų kainuoti daugiau nei patys mokesčiai. Tai viena iš krypčių, kurią tvariai, stabiliai ir efektyviai mokesčių sistemai prieš 250 metų savo veikale „Tautų turtas“ brėžė škotų ekonomistas ir filosofas Adamas Smithas. Avansinė pelno mokesčio mokėjimo tvarka stipriai nuo jos nutolsta.

Beprecedentis reiškinys euro zonos ekonomikoje – apyvartoje esantis pinigų kiekis per metus sumažėjo

Pastaruoju metu stebimi pinigų kiekio pokyčiai leidžia daryti išvadą, kad eurai bent jau artimiausiu metu nenuvertės. O tai prisideda ir prie infliacijos slopimo.

Startas duotas – konkurencija dėl mokesčių mažėja

Pasaulinis minimalaus pelno mokesčio modelis mažins konkurenciją mokesčių srityje, įmones įtrauks į lenktynes dėl valstybės subsidijų. Nuo šių metų pradžios pradedama

Mokesčiai 2023 m.: greitis, lėtumas ir staigmenos

Besibaigiantys metai turėjo praplatinti valstybės biudžeto diržą bent keliomis skylutėmis. Įvykiui ruoštasi net tris šios vyriausybės kadencijos metus. Dėliotos ir su visuomene aptarinėtos mokesčių reformos detalės. Tačiau žadėti pakeitimai atidėlioti, laukiant visų jų supakavimo į bendrą paketą.

Plėtros apetitą 2024 m. lems ir padėtis darbo rinkoje

Kokias žinutes dėl palūkanų ateities siunčia ECB sprendimai?

Bazinės palūkanų normos nebuvo keičiamos antrą kartą iš eilės. Praėjusį ketvirtadienį Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba jas nutarė palikti 4,00-4,75 proc. intervale. Konkrečių sprendimų dėl pinigų politikos krypties keitimo rinkos dalyviai šį kartą nesitikėjo, visgi buvo laukiama užuominų, kada centrinis bankas galėtų pradėti palūkanų mažinimą. Nors ECB vadovė Christine Lagarde stengėsi prislopinti rinkos dalyvių optimizmą, naujausios infliacijos prognozės ir sprendimai dėl ECB vertybinių popierių portfelio normalizavimo siunčia žinutes ir apie bazinių palūkanų normų ateitį.

Kodėl svarbu išlaikyti ne didesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą?

Kitų metų valstybės biudžetą tikimasi priimti jau antradienį. Kaip ir kiekvienais metais Seimo nariai turėjo aibę pasiūlymų, kaip paskirstyti surinktas pajamas ir kam padidinti išlaidas. Vyriausybė pabrėžė, kad biudžetas – neguminis, o apie deficito didinimą virš 3 proc. negali būti nė kalbos.

ŽYMA
LLRI